„Sieksime, kad šios kompanijos turėtų ambicingus tikslus", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, Vyriausybės neįtikina kai kurie paaiškinimai, kodėl įmonės negali siekti ambicingesnių rezultatų. Pirmiausia buvo paminėti „Lietuvos geležinkeliai“.
„Negali būti taip, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per ateinančius trejus metus planuotų taip, kad tranzito krovos apimtys augtų tik 3 proc., nors planai ir krovinius vežti į Baltarusiją ir iš Baltarusijos bei kitų šalių yra tikrai dideli", - žurnalistams sakė A. Kubilius. Jo neįtikino ir paaiškinimai, dėl ko negalima mažinti veiklos sąnaudų – neva įmonėje dirbant daugiau darbuotojų daugiau Gyventojų pajamų mokesčio sumokama į biudžetą.
Anot premjero patarėjo Mykolo Majausko, kai kurios įmonės, tarp jų ir „Lietuvos geležinkeliai“, nenoriai leidžiasi į diskusijas apie siektinus rezultatus.
„Šiandien rodikliai yra labai menki. Norėtųsi tikėti, kad laikui bėgant diskusija pereis nuo 3 proc. grąžos kapitalui iki galbūt 9 proc. ar 12 proc., priklausomai nuo sektoriaus", - sakė M. Majauskas. Jo vertinimu, jei įmonės nepasiektų užsibrėžtų tikslų, arba nustatytų per mažai ambicingus, turėtų būti vertinamas vadovų darbas.
„Kai kurių įmonių vadovybės susigyveno su pačia įmone, ir natūrali atskaitomybė akcininkui, šiuo atveju vyriausybei, ministerijoms buvo kuri laiką primiršta“, - teigė M. Majauskas. Anot jo, nustatant planus be „Lietuvos geležinkelių“ kur pasitempti dar turi ir Lietuvos radijo ir televizijos centras. Ambicingai nusiteikęs „Lietuvos paštas“ ir „Lietuvos jūrų laivininkystė“.
Pasak patarėjo, Vyriausybė sprendimus turėtų priimti kitą arba dar kitą savaitę.
