Valstybės įmonių vadovų algų skaičiavimas: mistika ir netvarka

Viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės įmonių vadovų atlyginimų skaičiavimo metodai nežinomi nei profsąjungoms, nei darbo rinkos specialistams. Jie tvirtina, kad šių vadovų atlyginimų nustatymo principai yra mistiniai ir neobjektyvūs.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto ekspertas Arūnas Pocius mano, kad reikėtų drausti viešojo sektoriaus vadovams dirbti daugiau nei vienu etatu, apkarpyti išeitinių kompensacijų ribas, vengti priedų, numatyti aiškią tarifikavimo sistemą.

Uždelsto veikimo bomba

Profesinės sąjungos, besipiktinančios pertvarkomis energetikos sektoriuje, tvirtina, kad naujai ateinančių vadovų atlyginimai yra neadekvačiai dideli lyginant su specialistų.

Tokios pačios tendencijos esą jaučiamos visoje Lietuvoje.

„Lietuvoje yra netvarka su darbo apmokėjimu, daugumoje įmonių nėra atlyginimų viešumo ir skaidrumo, viešų sistemų. Ten kur yra kolektyvinės sutartys, visur stengiamės, kad būtų darbų įvertinimas. Jeigu žmogus turi kvalifikaciją, yra tam tikrame lygyje ir turi gauti tam tikrą atlyginimą pagal koeficientą“, – DELFI sakė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Jos nuomone, vadovų ir darbuotojų atlyginimai neturėtų skirtis daugiau nei penkis kartus.

„Tai yra socialinės atskirties klausimas, pavyzdžiui, Švedijoje atlyginimų skirtumai yra maždaug 5 kartai, o JAV – apie 9 kartus. Tai yra uždelsta socialinės įtampos bomba. Nes vieni negali pragyventi, o kiti vartosi kaip inkstai taukuose. Todėl yra užprogramuotas socialinis konfliktas“, – kalbėjo profsąjungos vadovė.

Pašnekovės duomenimis, Lietuvoje žemiausios grandies darbuotojo ir vadovų atlyginimų santykis yra nenormalus – apie 12 kartų.

„Tai yra tikrai ne Europos Sąjungos valstybės lygis. Tai yra gėdingas skirtumas. Ekonominiai rezultatai turėtų suteikti gerovę visiems žmonėms, o pas mus duota tik dalelei žmonių“, – sakė G. Gruzdienė.

Drausti dirbti keliais etatais

„Akivaizdu, kad šiuose dalykuose nėra tvarkos. Valstybiniame sektoriuje reikia sukurti bendrą darbo apmokėjimo sistemą, kad atlyginimai būtų tarifikuoti. Pirmiausiai reikėtų vengti visų papildomų priedų ir riboti etatų skaičių vadovams, nes kitu atveju didėja atlyginimų diferenciacija“, – DELFI sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausiasis mokslinis darbuotojas Arūnas Pocius.

Anksčiau institutas siūlė suskirstyti atlyginimų kategorijas pagal sritis.  „Visame valstybiniame sektoriuje būtų galima sukurti tokią sistemą, kad atlyginimai būtų nustatomi objektyviau. Reikia mažinti disproporcijas tarp atskirų viešojo sektoriaus grupių darbuotojų, pavyzdžiui, kultūros, švietimo lyginant su kai kuriomis valdininkų grupėmis“, – kalbėjo mokslininkas.

Taip pat, jo nuomone, turėtų būti nustatytos tam tikros atlyginimų ribos, pavyzdžiui, išsilavinimą arba kvalifikaciją turintis darbuotojas negalėtų uždirbti minimalaus atlyginimo.

Vadovams neturėtų būti leidžiama dirbti keliose pareigose, o pasiekus tam tikrą dydį, riboti išeitines kompensacijas.

„Kaip žmogus gali tinkamai atlikti pareigas, jei jis dirba oficialiai penkiuose darbuose. Juk vis tiek jo krūvis tenka eiliniams pavaldiniams. Čia yra betvarkė. Jeigu K. Kemzūra treniruoja Lietuvos rinktinę, tai jis nebus geras ir kokio nors klubo treneris. Tai yra akivaizdu. Taip pat tikrai reikėtų karpyti išeitinių kompensacijų lubas. Žinoma, žmogus turi turėti socialinę apsaugą, tačiau, kur skiriama 20-100 tūkst. Lt kompensacijos, reikia lubų, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – sakė A. Pocius.

Rezultatus nusistato patys

Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ vadovė Baltijos šalims Neda Songinaitė mano, kad valstybės įmonių vadovų atlyginimų skaičiavimą reikia pertvarkyti ir įvesti aiškią sistemą. Tačiau efektyvi ji bus tik tuomet, kai bus pertvarkoma visa sistema – nuo žemiausios iki aukščiausios grandies darbuotojo.

„Dabar su valstybinių įmonių vadovų atlyginimais yra visiška mistika: neaiškūs principai, pagal ką jie nustatomi, vadovai patys sau nusistato rezultatus, kurių jie turi siekti. Po pirmojo ketvirčio tie rezultatai yra pasiekiami ir jie visiškai teisėtai reikalauja premijos. Tuo tarpu valstybė pradeda mojuoti rankomis, kad tai yra neteisinga. Tačiau niekas neprisiima atsakomybės teisingai nustatyti siektinus rezultatus“, – DELFI komentavo N. Songinaitė.

Pastarųjų metų „Hay Group“ duomenimis, Lietuvos įmonėse tarnautojo ir aukščiausio vadovo atlyginimai Lietuvoje skiriasi apie septynis kartus. Mažiausias skirtumas yra Norvegijoje – 2,3 karto, Vakarų Europoje šis santykis yra apie 4-5 kartus.

„Yra atlyginimų rinka, kuri turi savo pasiūlos ir paklausos dėsnius. Sunku vertinti (skirtumus – DELFI), aš tikiu tuo, ką diktuoja rinka. Kol kas pas mus apmokėjimo už darbą tradicijos klostėsi gana chaotiškai. Į Lietuvą atėjusios užsienio kompanijos įsivedinėjo savo modelius, vietinės įmonės dirbo be sistemų. Rinka dar tik formuojasi“, – kalbėjo N. Songinaitė.

Gauna daugiau nei premjeras

DELFI primena, kad Vyriausybė nebe pirmą sykį ieško sprendimo, kaip nustatyti su valstybės įmonių vadovų atlyginimus. Dabar galioja sistema, pagal kurią įmonės vadovas gauna pastovų atlyginimą ir kintamąją dalį, kuri priklauso nuo įmonės rezultatų.

Tačiau pripažįstama, kad sistema nepasiteisino ir ketinama ją keisti.

TV3 laidoje „Savaitė komentarai“ birželio viduryje skelbta, kad kai kurių valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai siekia per 20 tūkst. Lt. Analitikai perspėja, kad nors tokios algos nesiekia net rinkos vidurkio, tačiau abejonių kelia vadovų tinkamumas darbui – neretai į šį postą jie patenka partijų ir draugysčių keliais.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas deklaruoja per mėnesį uždirbantis 13 tūkst. litų, tai yra 2 tūkst. litų daugiau nei premjeras.

Nors rinkoje vadovų atlyginimų vidurkis siekia 25 tūkst. litų, o didžiausias ir 350 tūkst., ekspertai abejoja, ar valstybinių įmonių vadovai atidirba ir tuos pinigus, kuriuos gauna. Tai rodo ir dažnai ypač energetikos įmonėse vadovų kaita ir nepatenkinama veikla.