Pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta 3 mlrd. 954,2 mln. Lt. Tai 15,7 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, bet mažiau, nei tikėtasi. Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad pajamos iš mokesčių šiemet turi pranokti pernykštes 17 proc., kitu atveju biudžetą teks persvarstyti iš naujo. Tikimasi, kad šių metų nacionalinio biudžeto, apimančio valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos, be ES ir kitos paramos, sudarys 19 mlrd. 907,8 mln. Lt, o išlaidos – 22 mlrd. 468 mln. Lt. Tačiau politikai ir ekonomistai teigia, kad valstybei daugiau pajamų gauti trukdo didžiulė mokestinė našta verslui ir didžiulis šešėlinės ekonomikos mastas.
Akcizas didėja, pajamos mažėja
Daugiausia pajamų valdžiai kol kas pavyksta surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – pirmą ketvirtį gauta 2 mlrd. 370,7 mln. Lt (planuota 2 mlrd. 245,8 mln. Lt).
Tačiau Seimo Finansų ir biudžeto komiteto narys Algirdas Butkevičius nelinkęs optimistiškai vertinti Finansų ministerijos skelbiamų rodiklių dėl PVM. „Man jie kelia abejonių. Vasarį PVM įplaukos, palyginti su pernai, didėjo 7 proc., o kovą – jau 60 proc., – kalbėjo jis. – Kaip buvęs finansų ministras žinau, kad biudžete iš PVM gautų lėšų gali staiga padaugėti, kol verslui nesugrąžintos PVM permokos, taigi šis pajamų pagausėjimas gali būti laikinas.“
A.Butkevičius mano, kad valdžiai bus labai sudėtinga surinkti planuojamą biudžetą. „Kontrabanda nepažabota, dideli emigracijos mastai, vidaus vartojimas dėl didelių mokesčių ir sumažintų pensijų neatsigauna, deramai neišnaudojama ES parama, kuri turėtų skatinti ekonomiką“, – vardijo nesėkmės priežastis parlamentaras.
Akcizo mokesčio pirmą ketvirtį tikėtasi surinkti 746,1 mln. Lt, o gauta 702,2 mln. Lt, nors šis mokestis didėjo naftos, tabako produktams, be to, pasaulio biržose kilo degalų kainos, alkoholio akcizo lengvatų seniai neturi mažieji aludariai. Tai rodo, kad kontrabandos mastai išlieka didžiuliai, nors Vyriausybė skelbia su ja kovojanti negailestingai.
„Bendros tendencijos rodo, kad ekonomika turėtų augti, taip pat didėti ir biudžeto pajamos, bet daug verslo veikia šešėlyje ir ištraukti iš jo užsibrėžtą milijardą Vyriausybei nepavyksta“, – konstatavo Seimo Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis.
Jo nuomone, Finansinių nusikaltimų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Mokesčių ir Darbo inspekcijos dirba nekoordinuodamos savo veiksmų tarpusavyje, todėl negali pasigirti laimėjimais. „Užtenka pažiūrėti į suklestėjusius ir nekontroliuojamus verslus internetu, iš kur galima gauti 100 mln. Lt pajamų į biudžetą, bet tuo niekas nesirūpina“, – tvirtino jis.
Gyventojai pinigų leisti neskuba
Seimo narys Kęstutis Glaveckas optimistiškiau vertino biudžeto surinkimą, bet pripažino, kad šešėlinis verslas yra vis dar opi problema, tebėra išlikusi žmonių baimė leisti pinigus. „Bankuose padėta 27 mlrd. Lt indėlių, o pridėjus juridinių asmenų lėšas – 41 mlrd. Lt, nors už juos mokamos labai mažos palūkanos, – kalbėjo jis. – Tai rodo, kad vis dar esame linkę ne investuoti, leisti pinigus, o juos kaupti, neskirti vartojimui.“
Pasak K.Glavecko, valstybė turėtų pasimokyti iš padarytų klaidų: per ekonomikos pakilimą galėjome daugiau sutaupyti, bet išlaidavome, o sunkmečiu puolėme į kraštutinį taupymą, kuris sustingdė vidaus vartojimą.
Mokesčių našta per didelė
Banko „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, kad papildyti biudžetą įmanoma tik peržiūrėjus mokesčių politiką. „Esame peržengę tą ekonomikos vadovėliuose aprašytą mokestinės naštos ribą, kai verslui labiau verta rizikuoti ir slėpti pajamas, nei sąžiningai mokėti mokesčius, – sakė jis. – Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta yra 40,3 proc. ir gerokai viršija ES vidurkį.“ Ekonomisto duomenimis, mūsų mokesčių našta pranoksta tokių šalių kaip Airija (ten ji sudaro 20,2 proc.), Ispanija (34 proc.), Olandija (33,6 proc.), Lenkija (33,4 proc.), Norvegija (34,1 proc.).
Todėl vieni verslo dalyviai ieško įstatymų spragų ir išimčių, leidžiančių susimažinti mokestinę naštą, pavyzdžiui, per verslo liudijimus, kiti įdarbina žmones už minimalų atlyginimą ir likusią algos dalį moka vokeliuose.
Pasak N.Mačiulio, būtent dėl to pernai buvo surinkta itin mažai mokesčių – valstybės pajamos, gautos iš mokesčių, sudarė 16,6 proc. BVP, o praėjusį dešimtmetį vidurkis buvo 20 proc. „Tai aiškiai parodo, kad padidinti mokesčiai ne atnešė daugiau pajamų, o tik jas sumažino“, – aiškino analitikas.
Taupoma ne ten, kur reikia
Ekonomistas akcentuoja, kad Vyriausybė taupo ne ten, kur derėtų.
„Biudžetas turi būti kuo labiau subalansuotas, bet tai galima daryti ne mažinant išlaidas žmonių socialinėms reikmėms, o efektyviau perskirstant gautus mokesčius, – teigė jis. – Pavyzdžiui, per metus 10 mlrd. Lt skiriama viešiesiems pirkimams, bet jie, deja, neretai yra neskaidrūs. Vien čia tikrai galima sutaupyti ne vieną milijardą.“
N.Mačiulio teigimu, švaistomi ir neskaidriai naudojami valstybės pinigai taip pat neskatina geresnio biudžeto pajamų surinkimo. „Visuomenė, matydama, kad per mokesčius surinktus jos uždirbtus pinigus valdžia perskirsto neefektyviai arba daug jų dingsta nežinia kur, būna mažiau suinteresuota juos sąžiningai mokėti, ir atvirkščiai – jei gaunama visuomeninė nauda iš mokesčių, jie mokami daug noriau“, – sakė N.Mačiulis.
Šešėlio mastai mažės negreitai
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Ženklų, rodančių, kad mažėtų šešėlinės ekonomikos mastai, kol kas nematyti. Todėl tikėtis, kad į biudžetą įplauks daugiau pajamų, taip pat sunku. Baudžiamosios priemonės nieko neduos. Tik verslo sąlygų gerinimas gali paskatinti dirbti skaidriai. Praktika rodo, kad į šešėlį pasitraukiama labai greitai. Pavyzdžiui, 2009 m. mokesčių surinkimas smuko labiau nei ekonomika, vadinasi, dėl mokesčių reformos daug įmonių iškart ėmė slėpti pajamas. Dabartinė situacija panaši į Rusijos krizės laikus, kai šešėlio mastai taip pat staigiai išaugo. Paskui prireikė 4 metų, kol kylant ekonomikai daugiau verslininkų ėmė rinktis skaidrią veiklą.
Verslas pasigenda teisingumo
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims
Mokesčių sistema Lietuvoje labai netolygi. Verslininkai pasigenda teisingumo. Pavyzdžiui, statybų įmonė turi išlaikyti daug specialistų ir mokėti už juos didelius mokesčius valstybei, o tuo metu kiti tų pačių specialybių atstovai darbuojasi įsigiję verslo liudijimus ir moka mažesnius mokesčius. Taip pat reikėtų dar labiau plėsti mokestinę kontrolę, todėl kasos aparatai turgavietėse turėtų būti privalomi ne tik prekiaujantiesiems maistu.
