Kad jis verslui nebėra patrauklus, Savivaldybės užsakymu atliktoje apklausoje pripažino 64 proc. joje dalyvavusių aikštėje įkurtų įmonių. Tačiau išsakyti nuomonę ir pateikti pasiūlymus, kaip reanimuoti miesto centrą, sutiko netgi mažiau nei pusė plėtojančiųjų verslą Laisvės a. Į Verslo konsultacinio centro parengtos anketos klausimus atsakė tik 23 įmonės.
„Jautėsi labai didelis įmonių nenoras atsakinėti. Apklausą vykdę Kolegijos studentai iš jų dažniausiai sulaukdavo atsakymo, kad neverta joje dalyvauti, nes vis tiek niekas nepasikeis, viskas Panevėžy blogai. Nežinau, kuo paaiškinti tokį verslininkų pesimizmą“, – pripažino centro konsultantė Jūratė Raukštienė.
Prestižas nepasiteisino
Tačiau dalyvavusių apklausoje įmonių parodyta iniciatyva, pasak konsultantės, nuteikia optimistiškai. Į klausimą, kas turėtų imtis atsakomybės ir ieškoti būdų, kaip pagyvinti miesto centrą, tik dvi iš 23 įmonių pareiškė, kad tai – Savivaldybės darbas. Dauguma įsitikinę, kad Laisvės aikštės atgaivinimo planas – bendras valdininkų ir verslininkų rūpestis.
Kad netenkina klientų srautas, pripažino 48 proc. respondentų. Tik iš dalies tenkina – 22 proc. Tačiau didžioji dalis apklausos dalyvių veiklą Laisvės a. vykdo daugiau nei porą metų, vadinasi, net ir sulaukę mažiau klientų iš jos neišbėgo. Dauguma jų pripažino, kad aikštę verslui plėtoti pasirinko dėl prestižo ir galimybės lengviau pasiekti klientą. Kiti minėjo patogų susisiekimą, prieinamą patalpų kainą, įmonės tradicijų tąsą.
Didžiausia dalis tyrime dalyvavusiųjų – parduotuvės bei paslaugų įmonės. Kavinės, barai ir bankai tesudaro 17 proc. apklaustųjų.
Gaivintų smulkųjį verslą
Net ir ne sezoniniam verslui didelę įtaką turi metų laikai. Kad aikštėje įkurtų įmonių lankytojų skaičių lemia sezonas, įvardijo 48 proc. apklaustųjų. Pasak J.Raukštienės, respondentai ypač teigiamai įvertino Savivaldybės vasaros projektą – susitikimus aikštėje. Įmonės akcentavo, kad kiekvieną penktadienį miesto centre vykę nemokami renginiai jį prikėlė iš sąstingio.
Ne vienas verslininkas minėjo, kad dar labiau pagyvintų Laisvės a. nemokama pramogų zona vaikams.
Dažnas apklaustas verslininkas priekaištavo, kad miesto centre trūksta nemokamų automobilių stovėjimo vietų.
Atrodo, kad dabartinis miesto centro vaizdas verčia susigūžti ne tik praeivį, bet ir verslo atstovus. Įmonės bent jau vienu klausimu buvo vieningos – dėvėtų drabužių parduotuvėms miesto širdyje ne vieta. Respondentų nuomone, jos nepritraukia į centrą daugiau tokių žmonių, kurie galėtų jį pagyvinti. Apklausos dalyviai siūlo apynasrį dėvėtų parduotuvėms – Savivaldybei diferencijuoti įmones, įkuriamas aikštėje.
Verslininkų nuomone, klientų srautus padidintų centre jaukumą galinčios sukurti kepyklėlės, kavinukės, suvenyrų parduotuvės. Apklaustųjų nuomone, didžiausias masalas smulkioms įmonėlėms įkurti aikštėje ar jos prieigose būtų Savivaldybės nustatytos mokesčių lengvatos.
Į aikštę – tvarkyti reikalų
Apklausoje dalyvavusiems gyventojams pirma apie Laisvės a. šovusi mintis – ji rami, graži, paprasta ir tvarkinga. Respondentai mitu pavertė neseniai vienos draudimo bendrovės organizuoto miesto simbolio rezultatus. Panevėžiečiams miestą ir Laisvės a. pirmiausia reprezentuoja ne draudikų išrinktas J.Miltinio paminklas, o aikštės fontanai. Kaip antrą simbolį gyventojai įvardijo dramos teatrą, o jo įkūrėjo Maestro J.Miltinio paminklui teskyrė trečią vietą.
Dauguma apklaustų miestiečių aikštėje apsilanko kelis kartus per savaitę. Ir nors visą vasarą penktadieniais aikštėje vyko renginiai ir senjorams, tačiau miesto centre dažniausiai galima sutikti jaunimą. Tokia tendencija nestebina – miesto širdyje yra dvi mokslo įstaigos. Ketvirtadalis respondentų tvirtino į aikštę užsukantys vos vieną du kartus per mėnesį sutvarkyti reikalų čia įkurtose įstaigose.
Panevėžiečiai teigė, kad dažniausiai į aikštę atvažiuoja sutvarkyti reikalų, kiti minėjo gerą susisiekimą, darbą miesto centre ir tik mažą dalį (maždaug 10 proc.) čia traukia prekių, pramogų ir paslaugų pasiūla.
„Vadinasi, aikštėje nėra tokių patrauklių ir gerų komercinių įmonių, kad žmonės norėtų ateiti čia apsipirkti ar papramogauti“, – daro išvadą apklausą organizavusi ir gyventojų atsakymus apibendrinusi Panevėžio kolegijos taikomųjų tyrimų koordinatorė Laima Unterhauser.
Vasaros renginių nepastebėjo
L.Unterhauser pripažįsta esanti nustebinta atsakymų į klausimą, ko panevėžiečiams labiausiai trūksta, kad norėtų ateiti į Laisvės aikštę. 46,8 proc. respondentų pageidavo viešų kultūrinių renginių, kiti prašė daugiau įstaigų, kur galėtų praleisti laisvalaikį. Nė vienas gyventojas anketoje net neužsiminė apie visą vasarą penktadienių vakarais joje vykusius renginius, po atviru dangumi demonstruotus filmus.
„Gal atsitiktinai buvo apklausti gyventojai, nedalyvavę vasaros renginiuose, nes akcijų, renginių aikštėje tikrai nemažai organizuojama“ – svarstė L.Unterhauser.
Miesto centre įkurtos ir dėl mažų klientų srautų besiguodžiančios maitinimo įstaigos turėtų pačios daryti išvadas, kodėl lankytojai į jas nesiveržia. Net 31,9 proc. apklaustųjų pareiškė, kad aikštėje trūksta vietų, kur galėtų užkąsti. Čia veikiančios kavinės panevėžiečiams veikiausiai nėra patrauklios dėl finansinių motyvų. Didelė dalis apklaustųjų, vardydami pageidavimus, pabrėžė ne įstaigų interjero išskirtinumus, bet patiekalų pigumą. Gyventojai aikštėje pageidautų valgyklos, arbatinių ir greito maisto užkandinių. 36 proc. respondentų norėtų daugiau parduotuvių – drabužių, batų, mažų krautuvėlių, prekiaujančių suvenyrais, rankų darbo gaminiais, kad jose vyktų seminarai, mokantys patiems pasigaminti mielas smulkmenas. Gyventojai taip pat pabrėžė, kad Savivaldybė turėtų padėti centre išsilaikyti geroms parduotuvėms. Daugumos nuomone, dėvėtų drabužių pardavėjams miesto širdy ne vieta.
Dažniau apsilankyti aikštėje panevėžiečius paskatintų nemokami renginiai – koncertai, įvairūs teminiai vakarai, vasarą – kinas po atviru dangumi, amatininkų mugės.
Kolegijos studentai per dvi savaites iki Kalėdų apklausė 375 panevėžiečius nuo 18 iki daugiau nei 60 metų.
L.Unterhauser nuomone, veikiausiai kritikos miestui respondentai būtų išsakę mažiau, jei apklausai būtų pasirinktas ne prieššventinis laikotarpis.
Nužudė prekybos gigantas
Laisvės aikštėje nuo 1997-ųjų veikiančios „Kakadu“ picerijos direktorius Vytautas Juška mano, jog didžiausia valdininkų klaida, pakenkusi ne tik miesto centre įsikūrusiems verslininkams, bet ir aikštės įvaizdžiui, buvo palaimintas pramogų ir prekybos centro Panevėžio pakrašty projektas.
„Kai mieste pastatė didelį prekybos centrą, lankytojų pas mus gerokai sumažėjo. Suaktyvinti veiklą Laisvės aikštėje galėtų bendros akcijos ir Savivaldybės teigiamas požiūris į verslo plėtojimą, o ne žlugdymą“, – teigė V.Juška.
Verslininkas sutinka, kad Savivaldybės sumanymas vasaros penktadieniais Laisvės a. organizuoti nemokamus renginius verslui davė naudos. Tačiau, anot jo, aikštė vis dar tebėra merdinti.
„Miesto centrą nužudė. Užtenka apsidairyti ir pamatysime, kiek parduotuvėlių uždarytos. Drįsčiau teigti, kad buvo neatsargus padarytas žingsnis leidžiant įsikurti „miestui mieste“, – mano V.Juška.
Vasaros susitikimų penktadieniais iniciatorė Savivaldybės administracijos direktorė Audronė Grainienė teigia, kad, atsižvelgus į apklausos rezultatus, bus svarstoma, kaip dar pagyvinti miesto centrą. Tačiau valdininkė mano, jog aktyvesni turėtų būti ir verslininkai.
„Užmigusi buvo ir Kauno Laisvės alėja, kol verslininkai, susibūrę į gatvės asociaciją, nesiėmė iniciatyvos. Panevėžyje yra atvirkščiai – iniciatorė Savivaldybė. O norėtųsi, kad verslas ir valdžia dirbtų kartu“, – siūlo A.Grainienė.
