„Reikia įkurti tam tikrą darbo grupę, kuri gal net nagrinėtų ir konkrečius atvejus, o tada tikrai būtų rezultatas“, - sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Siūloma, kad ši grupė būtų nuolat veikianti ir nagrinėtų įvairius skundus dėl inspektorių savivalės.
D. Arlauskas pateikė vieną pavyzdį, kai į konfederaciją kreipėsi kaimo turizmo verslo savininkė. Ji skundėsi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai susirinkę poilsiautojų kontaktinius duomenis vėliau jiems skambino ir klausė, kokias paslaugas šie gavo, koks buvo maistas, ar už tai jie sumokėjo ir ar gavo kvitus.
„Tokie dalykai, man atrodo, jie nėra labai civilizuoti. Akivaizdu, kad šita įmonė, matyt, buvo patekusi tarp problemiškų arba kažkam nedraugiškų ir akivaizdus „užsisėdimas“, - sako jis. - Tai akivaizdus, iš tikrųjų, noras bet kokiu būdu sunaikinti konkrečią įmonę. <...> Ką tada daryti?“
Kitų asociacijų atstovai pateikė ir daugiau nesusikalbėjimo su kontroliuojančiomis institucijomis pavyzdžių, kai tikrinančios įstaigos, pavyzdžiui, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenori pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių, o Darbo inspekcija darbuotojų reikalauja pateikti pažymėjimus, nors yra nustatyta, kad apie kiekvieną naują dirbantį „Sodrai“ reikia pranešti tą pačią dieną, kai jis įdarbinamas.
„Džiaugsmas, kad su jumis normaliai kalbasi, bent jau pasipykstate, turite su kuo pasipykti. Mūsų situacija yra visiškai kitokia su Transporto inspekcija, kuri mus kuruoja. Turiu pasakyti, kad nėra nei vieno pedagogo, kuris prižiūrėtų mūsų institucijas, nėra vairuotojų mokymų nei Susisiekimo ministerijoje, kuri nustato tvarką, nei Transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos, kuri mus tikrina. Mes nesusikalbame, mus tikrina mechanikai, inžinieriai, o mes pedagogai“, - sako Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija prezidentas Darius Lesickas.
Pasak jo, taip žmonės, kurie neturi nieko bendro su mokymu vairuoti, sudaro mokymo planus.
„Mes turime net raštiškų atsakymų iš Transporto inspekcijos, kur yra pasakyta, kad jie nekompetentingi vairavimo mokyme, todėl mums nieko nepaaiškins, kaip tai daryti, o parašyti – parašo, - sako jis ir pateikia pavyzdį. - Nei viena mokykla negali priimti mokinio, jeigu jis atsisako filmuotis. Tai jau čia susiduriame su žmogaus teisėms.“
Praktikoje su ES dar esami nepalyginami
Kalbėdamas apie verslo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ūkio ministras Rimantas Žylius sakė, jog daugeliu atvejų Lietuvos teisė atitinka Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau pagal jų įgyvendinimą Lietuva yra vis dar nepalyginama su kitomis ES narėmis.
„Dauguma atvejų mūsų teisinė sistema, kaip surašytos taisyklės, įstatymai, daugiau mažiau atitinka, esame daugiau mažiau palyginami su kitomis šalimis. Ten, kur mes esame vis dar nepalyginami su kitomis šalimis, tai yra tai, kaip mūsų kontroliuojančios institucijos įgyvendina šituos teisės aktus“, - sakė ūkio ministras R. Žylius.
Pasak jo, verslo sąlygų palankumas priklauso nuo verslą kontroliuojančių institucijų sąmoningumo ir geranoriškumo.
„Mano nuomone, esminė grandis, kuri padaro verslui toleruotiną arba netoleruotiną verslo aplinką yra būtent su kiek proto ir savo misijos supratimo kontroliuojančios institucijos įgyvendina teisės aktus“, - dėsto R. Žylius.
Ir nors su diskusijos nariais buvo sutarta, kad požiūris į verslo kontrolę keičiasi, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai konkrečiais atvejais inspektoriai peržengia ribas.
„Verslininkai sako, kad (inspektoriai – aut. past.) prieš metus vos ne koja duris atidarė, o dabar pirmą kartą pasibeldė pirmą kartą gyvenimą tas pats inspektorius, pasakė atsiprašau, turite klientų, gal aš palauksiu ir tai yra maži ženklai nuo ko viskas prasideda ir išvirsta į kur kas didesnius dalykus“, - pasakojo teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Pasak jo, mandagumo ženklai jau reiškia esminius pokyčius, nes įstatymuose jų neužrašysi, tačiau pripažino, kad regionuose vis dar yra per didelio inspektorių uolumo problema ir pateikė pavyzdį, jog Utenos ir Tauragės apskrityse yra žymiai daugiau tikrinama nei šalies vidurkis.
„Verslininkai man sako, mokesčių ir ne tik mokesčių, bet inspektorių uolumas proporcingas atstumui nuo Vilniaus“, - tokią tendenciją patvirtina Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas.
