25 proc. minimalaus atlyginimo (dabar 200 Lt) subsidijos verslo liudijimo pirkimui ir „Sodros“ įmokoms bedarbiai gali tikėtis ne ilgiau nei vienerius metus.
Verslo liudijimo turėtojas šiuo metu „Sodrai“ per mėnesį sumoka 180 Lt, 72 Lt sveikatos draudimo ir dar 120–140 Lt kainuoja pats liudijimas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Edmundas Jonyla siūlė numatyti didesnę paramą bedarbiams – mokėti ir subsidiją, ir bedarbio pašalpą.
Tai, jo nuomone, paskatintų bedarbius imtis verslo ir nebijotų prarasti pašalpos. Tačiau Seimas balsuodamas nepalaikė šio siūlymo.
Siūlė į viešuosius darbus leisti ir studentus
Priimtose įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad Darbo birža galės finansuoti didesnę dalį viešųjų darbų nei šiuo metu. Šią nuostatą pasiūliusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, iki 60 proc. padidinus Darbo biržos ir atitinkamai sumažinus savivaldybių finansavimą, galima būtų rengti daugiau viešųjų darbų, nes tai pareikalaus mažiau lėšų iš sunkumų patiriančių savivaldybių.
Seimas pritarė, kad į viešuosius darbus galės būti siunčiami ne tik bedarbiai, bet ir ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai.
Į įstatymą po svarstymų įtraukta nuostata, kad viešuosiuose darbuose galėtų dalyvauti ne tik vidurinių, bet ir profesinių mokyklų mokiniai, tačiau parlamentarai nepritarė pasiūlymui įrašyti ir aukštųjų mokyklų studentus.
„Žinant, kiek dabar kainuoja aukštasis mokslas turintiems už jį mokėti, mes vis tik siūlome ir prašome balsuoti, kad ir aukštųjų mokyklų studentai galėtų atlikti viešuosius darbus“, – į kolegas kreipėsi vienas iš siūlymo autorių Edvardas Žakaris.
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kalbėjęs Artūras Melianas sakė, kad pirmiausiai viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams.
„Tai tikrai nėra priemonė, skirta skatinti kitas socialines grupes, jeigu mes ir studentams palengvinsime galimybę atlikti viešuosius darbus, tai neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai“, – sakė jis.
Į papildomai remiamų asmenų sąrašą įstatyme taip pat įrašytas ir jaunimą iki 29 metų. Juos įdarbinus, darbdaviams 6-12 mėnesių gali būti mokamos jų darbo užmokesčio dydžio subsidijos.
Tuo tarpu opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka apskritai kritikavo planus plėsti viešuosius darbus.
„Esmė yra tai, kad vykdoma nevykusi liberali ekonominė politika ir mes jos nė nežadame keisti. Gerbiamieji, pasižiūrėkite, jau nebeliko medžių su šakomis, dabar jau pradės drožti žieves, kad viešieji darbai būtų vykdomi. Kas jie yra? Praktiškai tai yra ta pati koncentracijos stovykla, kur piliečiui duoda barščių, kad jis galėtų dirbti. Tai nesprendžia jokių problemų, tik laikinai kažkas gaus barščių“, – pataisas iš esmės kritikavo Seimo narys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi šias Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kartu su kitais įstatymo projektais, tvirtina siekianti mažinti nedarbą šalyje.
Šiuo metu nedarbas Lietuvoje yra 15,1 proc., darbo oficialiai neturi maždaug 328 tūkst. gyventojų.
