Parkas užbaigtas
Kai praretėjo investuotojų, norinčių įsikurti Lietuvoje, gretos, pradėjo dygti pramonės parkai. Panevėžio savivaldybė dar šį mėnesį turėtų padėti tašką daugiau nei dvi dešimtis milijonų litų atsiėjusiose Pramonės parko statybose.
Tačiau kad plynas laukas su sutvarkyta infrastruktūra veikiausiai dar bent porą metų stovės geriausiu atveju pustuštis, pripažįsta ne tik verslininkai, bet ir pati jo šeimininkė – miesto savivaldybė.
Panevėžio vicemerės Gemos Umbrasienės teigimu, parko įkūrimo stadijoje belikęs paskutinis akcentas – įteikti dokumentus Lietuvos verslo paramos agentūrai. Tiesa, miesto valdžiai nesisekant į jį pritraukti investuotojų, konkursą laimėję elektros tinklų įrengėjai, tuomečiai Rytų skirstomieji tinklai, dar rugpjūtį dėl praktinių sumetimų nusprendė pristabdyti elektros tiesimo projektą, nes nutiesus elektros tinklus ir pastačius pastotes nebūtų kam tiekti elektros ir iš to uždirbti.
Vicemerė tikina, jog energetikai įsipareigojo atsiradus konkrečiam investuotojui jam užtikrinti elektros tiekimą.
Tačiau verslininkų, rimtai pasiryžusių sukirsti su Panevėžio valdžia rankomis, per pastaruosius pusantrų metų taip ir neatsirado.
Privilioti nesiseka
Investuotojų laukia 35 ha parko teritorijoje suformuoti devyni sklypai, du iš jų – po keliasdešimt arų.
Labiausiai Lietuvoje besižvalgančius užsienio verslininkus domina du – 6,5 ha ir 2,76 ha sklypai. Į mažuosius kol kas niekas neatkreipė dėmesio.
Praėjusiais metais galimybėmis Panevėžio pramonės parke domėjosi trys investuotojai: dujų turbinų gamintojai iš Didžiosios Britanijos bei skandinavai baldų ir tekstilės gamintojai.
Pasižvalgę Aukštaitijos sostinėje nė vieni čia investuoti nesiryžo.
Tokį verslininkų atsargumą G. Umbrasienė aiškina bendra šalies ekonomine situacija – dujų turbinų gamintojai, vos užsimezgus deryboms, pasitraukė ne tik iš Panevėžio, bet ir Lietuvos. Kiek anksčiau dar buvusios miesto valdžios nesėkmingai į pramonės parką viliotiems aliuminio profilių fabrikui vietos ieškojusiems italams pasirodė verslui tinkamesnis Dzūkijos sostinės Alytaus pasiūlymas. Vis dėlto ir dzūkai investuotojais ilgai nepasidžiaugė. Pasak G.Umbrasienės, italai pasitraukė ir iš Alytaus.
Panevėžio savivaldybė guodžiasi, kad dar nenutrūkusios derybos su tekstilės ir baldų gamintojais.
Vietos valdžia skaičiuoja, kad įsikūrusieji Pramonės parke per metus už hektarą į miesto biudžetą sumokėtų maždaug 3000 eurų žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Iš verslininkų, nusprendusių kurtis Pramonės parke, Savivaldybė reikalautų, kad investicijos į vieno išsinuomoto hektaro plotą siektų ne mažiau nei du milijonus litų, o kiekvienam hektare būtų sukurtos ne mažiau nei penkios ilgalaikės darbo vietos.
Tai, kad prašymais įsikurti Panevėžio pramonės parke verslininkai Savivaldybės neužvertė, mero pavaduotojos nuomone, neturėtų stebinti.
„Kiek investuotojų atsirado visos Lietuvos parkuose? Jei įsikūrė, tik nedideli. Parkas užsipildys kartu su ekonomikos pakilimu“, – tikisi vicemerė.
Tačiau net ji pripažįsta, kad dar bent porą metų parkas tikriausiai stovės tuščias, o panevėžiečiai taip žadėtųjų darbo vietų nesulauks.
Verslo inkubatorius – eilinis nuomotojas
Panevėžio pramonės parko projekto vertė – 24 mln. litų. Iš jų 17,5 mln litų – Europos Sąjungos lėšos, kita dalis – valstybės ir Savivaldybės pinigai. Pastaroji skaičiuoja į jo hektarą investavusi per 300 tūkst. litų.
Tačiau tai – dar ne visos investicijos. Ateityje planuojama pratęsus J. Janonio gatvę parką sujungti su magistrale „Via Baltica“. Savivaldybė prašo Susisiekimo ministerijos šiemet tam atseikėti bent porą milijonų litų, nors šiam planui užbaigti reiktų bent tris kartus daugiau.
Prieš pusantrų metų, pradėjus Pramonės parko projektą, miesto valdžia planavo, kad jame įsikurs elektronikos, mechatronikos ir elektrotechnikos įmonės, kursiančios didelę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas. Dabar Savivaldybė skelbia esanti atvira visiems norintiesiems investuoti.
Atversti naują Panevėžio istorijos puslapį žadėta ir steigiant dar vieną kol kas vilčių nepateisinusį objektą – Mokslo ir technologijų parką (MTP). Buvo skelbiama, kad šis įsteigtas įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, remti. MPT, be kita ko, turėjo konsultuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo klausimais.
Kol kas vien Europos Sąjungai 7,5 mln. litų kainavęs MTP atlieka tik eilinio patalpas nuomojančio verslininko funkciją.
Verslo inkubatoriai laukia geresnių laikų
Kad europinės paramos sulaukę projektai, turėję Aukštaitijos sostinę paversti įvairių sričių verslininkų traukos centru, nepasiteisino, pripažįsta ir Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė.
„Mokslo ir technologijų parkas atidarytas, bet jis neveikia taip, kaip turėtų. Dabar jis tik nuomoja patalpas, bet jo funkcija ne tokia turėtų būti“, – pažymi A. Ramanauskienė.
Tačiau, anot jos, netgi jei MTP pavyktų įsirengti laboratorijas, suteikiančias galimybę atlikti tiriamuosius darbus, šiuo metu ir jos liktų neišnaudotos.
Tačiau, A.Ramanauskienės nuomone, tušti verslo inkubatoriai – visos Lietuvos problema.
„Jei tokie parkai būtų steigęsi prieš penketą metų, juose nebūtų sutilpę visi norintieji juose investuoti. Panevėžys turi mokslinį potencialą“, – įsitikinusi A. Ramanauskienė.
Tačiau, anot jos, kad tas potencialas būtų išnaudotas ir dešimtis milijonų kainavusiuose verslo lopšiuose atsirastų gyvybė, turės praeiti mažiausiai keletas metų.
A.Ramanauskienė tvirtina tikinti, kad kol kas tik plyname Pramonės parko lauke irgi pradės kurtis investuotojai.
„Kai Panevėžyje pradėjo statyti Pramonės parką, juo domėjosi ir užsienio, ir vietos verslininkai. Panevėžiečiai ieškojo priėjimų, kaip ten įsikurti. Žinoma, Panevėžyje yra ir kitų pramonės zonų – bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos, buvusio cukraus fabriko teritorijos. Bet šiais laikais statyti ir kurti naują labiau apsimoka nei rekonstruoti seną. Kiek laiko praeis, kol parkas sulauks investuotojų, priklausys nuo bendros ekonominės situacijos“, – mano A.Ramanauskienė.
