24 metų Georgios Emmanouilidis čia gyvena maždaug mėnesį ir ruošiasi nuo rudens studijuoti Vilniuje. Jis sutinka su savo šalies buvusio premjero Georgios Papandreouso žodžiais, kad šiandien Graikija yra šantažuojama ir pažeminta. Anot jo, graikai pirmiausia pyksta ant savo nuosavos vyriausybės ir šalį prieš tai valdžiusių politikų, kurie prastais darbais atėmė suverenitetą iš tautos ir dabar jie turi priimti Briuselio sprendimus, siekiant išvengti Graikijos bankroto.

„Taip, mes esame šantažuojami, ir kažkaip pažeminti daugeliu būdų centrinės ES valdžios“, - DELFI sakė jis. Anot graiko, pirmiausia jo tautai trūksta palaikymo ir supratimo, kad jie, ilgus metus apgaudinėti nesąžiningų politikų, šiandien gali patys susitvarkyti ir atkurti ekonomiką.

„ES pirmiausia buvo sukurta suvienyti valstybes, kad nebūtų trečio pasaulinio karo. Idėja tokia, kad kiekviena Europos šalis, turinti rūpesčių, galėtų būti palaikyta kitų šalių. Ne finansiškai, bet daugiausia psichologiškai. Ką aš girdžiu dabar, tai, kad visi vadina graikus tinginiais, italus ir ispanus taip pat tinginiais. Tai neteisinga. Mes visi dirbame Europoje. Tai, kad mes turime daugiau saulės, dar nepadaro mūsų tinginiais, bent jau Graikijos atveju. Tai lygiai taip pat neteisinga kaip ir didelėms šalims žeminti mažesnes. Nei jiems, nei mums, nei Europos bendruomenei, nei draugystei“, - kalba jis. Jis įsitikinęs, kad tokia šalis kaip Vokietija taip pat nebūtų po Antrojo pasaulinio karo išmokėjusi savo skolų, jei šios nebūtų buvusios nurašytos.

Georgios Emmanouilidis
„Aš noriu, kad skaitytojai žinotų, kad graikai nebenori tokios sistemos ir vyriausybės. Mūsų politikai melavo mums, ir galiausiai atsivėrė akys, jie atvedė šalį prie griūties. Niekas nėra saugus čia. Tu dirbi, gyveni ir nežinai, ar rytoj turėsi darbą, nežinai, ar policija tave tebesaugos. Tu nesi dėl nieko tikras, šalis depresijoje“, - kalba jis.

DELFI primena, kad Graikijos pareigūnai kaltinami klastoję statistiką, skolinęsi ir išlaidavę valstybės lėšomis, o tai galiausiai atvedė prie valstybės skolos, siekiančios 160 proc. BVP.

Georgios pasakoja, kad graikus visų pirma piktina bejėgiškumas, į kurį įstumta tauta. Naujasis premjeras neturi palaikymo, nes nebuvo rinktas, nauji rinkimai turėtų būti netrukus, tačiau ir dėl to niekas nėra tikras.

„Mes neturime pasirinkimo galimybės. Ji atimta iš mūsų (...) Štai dėl ko mes sukilę. Štai kodėl graikai galvoja, kad tai neteisinga ir neteisėta. Mes norime rinkimų, duoti galimybę kažkam perimti Vyriausybę ir prikelti šalį. Viskas ką mes galime – tai skolas išmokėti ateityje. Europa galėtų nemokėti pinigų, kol naujoji Vyriausybė neįrodys, kad yra pajėgi tvarkytis su ekonomika. Mes tik norime teisingumo ir demokratijos“, - kalba graikas.

Jis pabrėžia, kad žiniasklaidoje nušviečiami tik protestai didžiausiuose miestuose prieš dar naujas taupymo priemones, tačiau nematoma kita krizės pusė – žmonės masiškai stovi eilėse prie nemokamos sriubos, vaikai mokyklose alpsta.

„Turėtumėte pamatyti, kaip pasikeitė eilinio graiko gyvenimas. Daug, tikrai daug žmonių eina prašyti dalinamo maisto. Nes jie tiesiog neturi pinigų. Mokytojai pasakoja, kad alkani vaikai alpsta mokyklose, nes jie per dienas nieko nevalgo. Šeimos praranda darbus, niekas nebežino, ką daryti. Praėjusiais metais mes aplenkėme Lietuvą ir pirmaujame pagal savižudybes. Žmones kenčia. Mes nežinome, kur tie pinigai išėjo. Žmonės eina iš proto. Beprotybė visoje Graikijoje“, - dalinasi jis ir priduria, kad nė viena ES valstybė nenusipelnė tokio gyvenimo. Anot jo, graikai spaudžiami daryti neįmanomus dalykus, o šaliai tereikia tautos pasitikėjimą turinčios vyriausybės, kuri galėtų pati imtis priemonių ir tvarkytis.

„Viskas, ko aš noriu, kad Graikijai būtų duota galimybė ir mums padėtų psichologiškai, palaikytų mus, tiesiog duokite galimybę būti žmonėmis“, - kalba graikas.

Dimitrios Tsoutsias
Vilniuje pusantrų metų dirbantis Dimitrios Tsoutsias savo įspūdžiais dalinasi kiek nuosaikiau. Anot jo, jeigu graikai visiškai nepritartų toms priemonėms, kurių iš jų prašo Europa, gatvėje prasidėtų dar didesni streikai ir riaušės nei esame matę iki šiol. Atlyginimai kaip ir pensijos smuko 20-30 procentų, net ir radus darbą šis gali būti atlyginamas maždaug 500 eurų, o tai yra panašiai kaip 500 litų Lietuvoje; žinios apie naujas taupymo priemones pasigirsta kas tris mėnesius, vardija jis.

„Žmonės nemato taupymo priemonių naudos ir visa tai, atrodo, tęsis be galo. O juk prasidėjo prieš trejus metus. Mes patvirtiname priemonių paketą ir iš karto išgirstame, kad po trijų mėnesių reikės dar vieno ir tai tęsiasi be pabaigos“, - kalba graikas. Jis tvirtina, kad jo šalis nori likti ir euro zonoje, ir ES.

„Aš galiu susitaikyti, kad mano atlyginimas šiandien yra mažinamas, bet noriu žinoti, kad bent jau rytoj nebūsiu atleistas. Bėda – nesimato pabaigos šitos krizės. Mes norime, kad būtų imtasi priemonių, mes norime, kad ekonomika veiktų vėl. Tai pagrindinis dalykas“, - sako jis.

„Taip, išvertus graikiškus atlyginimus ir pensijas litais mes uždirbame daugiau, bet mūsų mokesčiai nekontroliuojami. Jei nemokėsi, sulauksi policijos arba bus atjungta elektra. Kai kurie žmonės nustojo leisti vaikus į mokyklą, nes nebeturi jų kuo pamaitinti. Aš tik noriu, kad graikai būtų gerbiami Graikijoje“, - kalba ir Georgiosas.

„Viskas, ko mums reikia – psichologinio palaikymo, finansinio – tik iš tų šalių, kurios gali sau tai leisti. Atvažiavęs į Lietuvą matau, kad ir jūs turite savo rūpesčių, aš manau,kad jūs neturėtumėte mokėti už Graikiją. Bet palaikykite mus, ir mes kažkada palaikysime jus. Mes turime būti vieningi, nes ši krizė – pasaulinė, tai ne tik graikų krizė“, - baigdamas reziumuoja jis.

DELFI primena, kad vasario 21 d. euro zonos narės suderino naująjį finansinės paramos Graikijai planą. Pagal antikrizinę programą Atėnams bus išduota 130 mlrd. eurų paskola, o privatūs kreditoriai nurašys daugiau nei pusę Graikijos valstybinės skolos. Savo ruožtu Graikija turės apriboti valstybės išlaidas, mažindama minimalų atlyginimą, karpydama valstybės tarnautojų skaičių ir liberalizuodama darbo įstatymus. Su nauju pagalbos paketu turėtų būti paprašyta iš Graikijos papildomų taupymo priemonių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją