Atvyksta vis daugiau

Maloniai šiltą vasaros dieną sostinės senamiesčio gatvėse gausu turistų. „Apsiginklavę“ žemėlapiais, jie žingsnis po žingsnio bando pažinti Vilniaus miesto žavesį.

Turistų – daug, tačiau kiek? Skaičiuoti atvykusiuosius į sostinę galima įvairiai. Vienus statistikos duomenis pateikia Statistikos departamentas (kol kas žinomi tik pirmojo šių metų ketvirčio duomenys), kitus – Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Departamentas duomenis pateikia pagal informaciją, surinktą iš viešbučių, Turizmo informacijos centras fiksuoja į jį besikreipiančių žmonių skaičių. Duomenys skiriasi, tačiau nežymiai.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį matome nuolatinį turistų skaičiaus augimą. Vilniaus turizmo informacijos centre apsilankė 45 267 lankytojai: 10 249 lietuviai ir 35 018 svečių iš užsienio. Tai 16,93 proc. daugiau turistų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai Turizmo informacijos centrą aplankė 8 935 lietuviai ir 29 779 užsienio svečiai“, – augančia statistika džiaugiasi Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro administracijos direktorė Jolanta Beniulienė.

Pašnekovė prognozuoja, kad per šiuos metus, palyginti su 2011-aisiais, Vilniaus turizmo informacijos centro lankytojų skaičius išaugs maždaug 20 proc.

Pasiekiami, bet ne visiems

Paklausta, kur slypi turistų skaičiaus augimo paslaptis, J. Beniulienė atsakė, jog prie šio augimo daugiausia prisidėjo tai, kad Vilnius tapo lengviau pasiekiamas svečiams iš užsienio. Kitaip sakant, į rinką atėjo oro skrydžių bendrovės, kurios pas mus turistus skraidina pigiau. Jų paslaugomis mielai naudojasi mažiau pasiturintys žmonės, studentai ir, žinoma, užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad esame visiškai patenkinti miesto pasiekiamumu. Labai norėtume, kad Lietuvoje pasirodytų „rimtesnės“ oro skrydžių bendrovės. Pavyzdžiui, mums itin trūksta solidžių britų bei prancūzų bendrovių“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, pigių oro skrydžių bendrovės skrydžių stygių kompensuoja tam tikros kategorijos žmonėms. „Verslo turistų skrydžių stygiaus tokios bendrovės nekompensuoja. Sakykime, prancūzui skrydžio kokybė – labai svarbi. Jis iš paskutiniųjų vengs skristi mažiau komforto pasiūlyti galinčios oro skrydžių bendrovės lėktuvais. Jeigu į Lietuvą skraidintų solidi prancūzų oro skrydžių bendrovė, turistų iš šios šalies būtų daugiau“, – teigia J. Beniulienė.

Pasiekiamumo klausimas iškyla ir tada, kai kalbame apie tolimuosius skrydžius. „Teko bendrauti su Tailando turizmo sektoriaus atstovais, ir jie įvardijo problemą, dėl kurios jų turistams Vilnius nėra lengvai pasiekiamas. Tailandiečių turistų grupė gali atskristi iki tranzitinio oro uosto, pavyzdžiui, Helsinkio ar Frankfurto, tačiau tada ji neturi galimybės nuskristi į Vilnių, nes iš tranzitinio oro uosto pas mus skrenda mažesni lėktuvai. Didesnės turistų grupės fiziškai neįmanoma sutalpinti į vieną lėktuvą“, – dėsto pašnekovė.

Daugėja rusų ir baltarusių

Lenkai ir vokiečiai – tie turistai, kurie nuo seno mėgsta lankytis Vilniuje. „Pastaraisiais metais matome rimtų pokyčių: lenkai ir vokiečiai lyderių pozicijas užleido turistams iš Rusijos. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu, turistų iš Rusijos padaugėjo 58 proc., – pabrėžia J. Beniulienė. – Mus labai džiugina ir baltarusių aktyvumas. Per šį pusmetį jų apsilankė beveik 74 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausį–birželį.“

Kas paskatino kaimynus taip gausiai lankytis? „Turizmo informacijos centrai – įprastas reiškinys senojoje Europoje. Lietuva – buvusi sovietų bloko šalis. Čia turizmo informacijos centrai atsirado gerokai vėliau nei Vakaruose, kaip ir naudojimosi jais įpročiai, – sako pašnekovė. – Baltarusija vis dar išlieka už „geležinės“ sienos. Greičiausiai daugelis baltarusių nepakankamai žino apie turizmo informacijos centrus ir apie tai, ką juose galima surasti. Galiu teigti tik tai, kad jie pamažu mus atranda. Mes skelbiamės tam tikruose baltarusių leidiniuose, informuojame apie renginius, pasakojame apie Vilnių. Džiugu matyti, kad tai padeda: niekam nėra paslaptis, kad baltarusiai atvažiuoja į Lietuvą apsipirkti, tačiau kartu tai derina su kultūrine programa. Jie lanko bažnyčias, koncertus, vaikštinėja po miestą.“

Pašnekovės teigimu, kaimyninė rinka mums labai svarbi, tad būtų labai apmaudu, jeigu baltarusiai mus aplenktų ir važiuotų į Latviją.

Trūksta renginių

Lenkai į Vilnių keliauja grupėmis. Visų pirma juos domina Aušros vartai.

Vokiečiai skuba ir grupėmis, ir po vieną. Jie keliauja autobusais, lėktuvais, motociklais ar net dviračiais. „Vokiečiai – bene labiausiai keliaujanti tauta Europoje. Dažniausiai keliauja vyresnio amžiaus žmonės, mat jie gali daug keliauti, kai išeina į pensiją. Vokiečiams tinka mūsų paslaugų kokybė, tačiau vasarą jie itin pasigenda kultūrinių programų. Teatrai – uždaryti, daugiausia renginių vyksta pajūryje, Vilniuje – tik keli festivaliai. Be to, jie organizuojami tik tam tikru laiku, bilietus dažnai tenka nusipirkti iš anksto. Tai turistams sudaro nepatogumų“, – tvirtina J. Beniulienė.

Kultūrinės veiklos stoką junta ir jaunimas. Naktiniai klubai – uždaryti, dalis barų sostinėje neveikia, nes atostogaujama, dalis „patraukia“ į pajūrį.

„Vasarą naktinio gyvenimo pasiūla Vilniuje – gana ribota. Tarsi užburtas ratas: verslui atrodo, kad dirbti vasarą neapsimoka, pajūryje tuo metu gerokai pelningiau, o jauni turistai pamato, jog mūsų sostinėje neverda naktinis gyvenimas, ir traukia į Rygą, kur jis tikrai vyksta“, – teigia pašnekovė.

Nedraugiški šeimai?

Vilniuje trūksta ne tik naktinio gyvenimo ar kultūrinių renginių – čia itin stinga vietų ir veiklų, skirtų šeimoms su vaikais.

„Vos kelios muziejų ekspozicijos pritaikytos vaikams. To tikrai nepakanka, – įsitikinusi J. Beniulienė. – Nėra pakankamai ir pritaikytų viešųjų erdvių. Daug vilčių dedame į Sereikiškių parko rekonstrukciją. Labai tikimės, kad čia bus sukurta oazė, skirta šeimų poilsiui. Galbūt čia atsiras ir pramogų vaikams. Šis parkas – didelė vertybė. Ne kiekviena sostinė gali tokiu pasigirti.“

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad palankios šeimai aplinkos trūksta ir Vilniaus restoranuose bei kavinėse. Ką jau kalbėti apie svečius su gyvūnais...

Pagrįsti skundai

Sostinėje veikia penki turizmo informacijos centrai, įsikūrę senamiestyje, miesto centre ir oro uoste. Čia dirbantys žmonės dažniausiai ir išklauso užsienio svečių skundus. Deja, kartais būtent jie yra verčiami taisyti kitų klaidas, nors tai jiems nepriklauso.

„Pavyzdžiui, žmogus iš anksto užsisako automobilį per tarpininkus, jam pranešama, kad bus pasitiktas oro uoste, kai tik atskris į Vilnių. Žmogus atskrenda, bet jo niekas nepasitinka. Svečias iš užsienio eina į Turizmo informacijos centrą, tačiau mūsų darbuotojas visiškai nežino konkrečios situacijos – juk jis nėra paslaugos teikėjas ar tarpininkas. Visų pirma jis išklauso visus priekaištus, skundus, tada bando padėti: skambina paslaugos teikėjui, bando aiškintis. Puiku, jeigu jam pavyksta, bet kodėl mūsų verslo paslaugų kokybė – tokia kritikuotina ar net apgailėtina, kad svetimas klaidas turi taisyti visiškai niekuo dėtas Turizmo informacijos centro darbuotojas?“ – piktinasi J. Beniulienė.

Pašnekovės teigimu, dažnai užsienio svečiai skundžiasi ir dėl to, kad paprasčiausiai negali susikalbėti. Pavyzdžiui, turistai neretai būna nepatenkinti, kad traukinių ir autobusų stočių kasose dirbantys žmonės nekalba angliškai.

„Ne kartą buvo atvejis, kad į Turizmo informacijos centrą ateina žmogus ir skundžiasi, kad negali nusipirkti bilieto, – pasakoja J. Beniulienė. – Nėra gera padėtis ir oro uoste. Čia dirbantys asmenys kalba angliškai, tačiau nesuteikia kokybiškos informacijos. Turistas ir vėl eina į Turizmo informacijos centrą, skundžiasi dėl oro uosto bagažo skyriaus darbo kokybės. Jis sako, kad tuojau pat turi išvykti, tačiau bagažo skyriuje nieko nėra – jis negali atgauti savo lagamino. Informacijos skyriaus darbuotojas užrakina biurą ir laksto po oro uostą bandydamas pagelbėti turistui – ieško „pasislėpusio“ bagažo skyriaus darbuotojo. Visgi tai nėra jo darbas. O visą neigiamų emocijų krūvį patiria būtent jis.“

„Amžina“ bėda – taksi

Be kitų dalykų, neigiamai veikiančių turistų požiūrį į mūsų sostinę, būtina paminėti taksi.
„Turistai apgaudinėjami, iš jų viliojami pinigai. Pastaruoju metu padėtis dar labiau suprastėjo, nes taksi automobilio svečias iš užsienio gali net neprisikviesti – mieste nepakanka automobilių, – pabrėžia J. Beniulienė. – Bendrovės sumažino automobilių skaičių, pakėlė įkainius.“

Jeigu taksi kviečiamas per Turizmo informacijos centrą, jo darbuotojas užsienio svečiui duoda kelionės čekį („vaučerį“), kuriame nurodyta suma, kiek jam kainuos kelionė. „Tokiu atveju taksi vairuotojas nedrįsta reikalauti daugiau, – sako pašnekovė. – Jei automobilis užsakomas kitur, kitaip ar tiesiog gatvėje, pasitaiko labai nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, visai neseniai vienam turistui vietoje 100 litų grąžos buvo pakištas kažkoks bevertis kuponas.“

Maloniai nustemba

Nepaisant visų neigiamų aspektų, dauguma turistų lieka sužavėti Vilniumi. „Kai kurie įsivaizduoja, kad pamatys apleistą posovietinį miestą, tačiau išvysta europietišką, kultūringą, pažangią bei modernią šalies sostinę, turinčią savo nuotaiką, – teigia J. Beniulienė. – Be to, miestas dažnai giriamas už architektūrą, eleganciją ir švarą.“

Pasak pašnekovės, dar turime pasistengti, kad pas mus važiuotų, tačiau kartu galime džiaugtis ir didžiuotis, jog turime ką parodyti ir pasiūlyti užsienio svečiams.

Įdomu

Pirmąjį šių metų pusmetį šalies sostinėje apsilankė daugiausia rusų – 8 130 (58,05 proc. daugiau nei pernai), lenkų – 4 498 (13,84 proc.), vokiečių – 3 845 (15,29 proc.), baltarusių – 2 359 (73,97 proc.), ispanų – 1 629 (9,33 proc.), britų – 1 554 (24,52 proc.), prancūzų – 1 888 (6,97 proc.), italų – 1 118 (14,08 proc.).