Korupcija – tai ne tik pasinaudojimas tarnybinėmis galiomis viešajame sektoriuje, ji gali pasitaikyti visur, kur asmens galia grįsta visuomenės pasitikėjimu – versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje.
Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, prekyba įtaka, protekcionizmas, nepotizmas (tarnybinės padėties naudojimas giminėms proteguoti), mokesčių vengimas, sukčiavimas.
Korupcija tradiciškai skirstoma į „didžiąją“ – tai prekyba įstatymais, teismų sprendimais, valstybiniais užsakymais ir į „mažąją“ korupciją – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.
Manoma, kad seniausi duomenys apie korupciją yra Indijos karaliaus ministro Kautilya‘s prieš du tūkstančius metų parašytas darbas apie korupciją „Arthashastra“, kuriame jis aptarė šį fenomeną bei archeologinių kasinėjimų metu X III a. pr. m. e. atrastas Asirijos institucijos, šiuolaikinės vidaus reikalų ministerijos atitikmens, archyvas su įrašais apie kyšius ėmusius rūmų tarnautojus.
Senojo Testamento 6 įstatymo 19 skirsnyje sakoma: „Neiškraipyk teisingumo, nerodyk šališkumo, neimk kyšio, nes kyšis aptemdo išmintingųjų akis ir iškraipo teisiųjų bylą“.
Taigi korupcija yra išties senas reiškinys, gerai žinomas ir paplitęs nuo priešbiblinių laikų.
Galėtume teigti, kad visų laikų ir visų šalių žmonių prigimtis yra vienoda, tačiau visgi dėl to nereikėtų nusiraminti – korupcijos mastai ir jos žala visuomenei skiriasi.
Nėra kitos išeities?
Šešėlio ir korupcijos apraiškų tyrimo, kurį neseniai atliko bendrovė „Socialinės informacijos centras“, duomenimis, pagrindinės lietuvių korupcijos apraiškos yra kontrabandinių degalų, rūkalų ir maisto pirkimas, kreipimasis į gydytojus per pažįstamus ir atsidėkojimas, neoficialus užmokestis darbininkams, reikalų valstybinėse institucijose tvarkymas per pažįstamus, susitarimas su policijos pareigūnais, nuolaidų derėjimasis parduotuvėje neimant kasos čekio.
Minėtasis tyrimas rodo, kad darbo užmokestį „vokelyje“ gauna apie 10 proc. apklaustųjų. Dažniausiai darbo užmokestį „vokelyje“ gauna 26–40 metų bedarbiai vyrai, turintys mažiausias pajamas. Kad norėtų gauti visas oficialias pajamas, nurodė 68 proc. apklaustųjų, neoficialias, bet didesnes pajamas norėtų gauti apie 16 proc. apklaustųjų, o dalies oficialių ir neoficialių pajamų pageidautų 17 proc. respondentų.
Kad yra davę kyšį, nurodė 19 proc. apklaustųjų. Kyšį dažniausiai duoda turintieji aukštąjį išsilavinimą ir gaunantieji didžiausias pajamas. Kontrabandiniai degalai, rūkalai, maistas labiausiai paplitę miesteliuose ir kaimuose, kontrabandos šalininkai – bedarbiai.
Vos 13 proc. respondentų teigia, kad praneštų apie šešėlines veiklas. Apie nusikaltimą linkstama pranešti teisėsaugos institucijoms, karštąja linija, įstaigos vadovui, bendruoju pagalbos telefonu, žiniasklaidai.
Vasarį atliktame tyrime dalyvavo penki šimtai 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
Trečdalis „susitepusiųjų“
Ankstesnių metų duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje yra paplitęs labiau nei daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atlikta apklausa parodė, kad per paskutinius metus kyšį davė trečdalis Lietuvos gyventojų (34 proc.).
Tiek apklaustųjų pripažino davę kyšį bent vienam iš devynių viešųjų paslaugų teikėjų – švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinio paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai, žemėtvarkos institucijų arba muitinės atstovams.
„Tai yra didžiausias rodiklis tarp tirtų 21 ES šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje“, – sakoma „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pranešime spaudai.
Pasaulinės antikorupcijos dienos proga „Transparency International“ paskelbtas 2010 metų Pasaulio korupcijos barometras rodo, kad šalies gyventojai labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje laiko politines partijas, Seimą ir teismus.
Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių mano, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius trejetą metų išaugo, o 78 procentai mano, kad šalies valdžios pastangos kovoti su korupcija yra neveiksmingos.
Tyrimo metu buvo apklausti 91 781 gyventojas 86 pasaulio šalyse. 84 iš jų tyrimą atliko „Gallup International“. Namų ūkiuose apie 84 proc. jų gauna visas oficialias pajamas. Daugiausia tai moterys, pensininkai, turintys vidutines pajamas.
Kalta aplinka?
Nors iš pateiktų sociologinių tyrimų duomenų atrodo, kad labiau dėl korupcijos esame kalti mes patys, pasirengę pirma pasitaikiusia proga kaišioti kyšius, tačiau, matyt, egzistuoja ir daugiau priežasčių. Nors pastaruoju metu labiau plinta idėjos, kad bet kokie visuomenės pokyčiai pirmiausia prasideda nuo žmogaus, tačiau prieš dešimtmetį užsakytas tyrimas parodė, kad, gyventojų nuomone, korupciją lemia per didelės valdininkų galios, sprendimo priėmimo laisvė ir atskaitomybės stoka.
Svaria korupcijos priežastimi gyventojai laiko ir teisėtvarkos nepajėgumą ir nenorą išsiaiškinti korupcijos atvejus. 64 proc. tyrimo dalyvių sakė, kad kyšio tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauja patys valdininkai, ir tik trečdalis manė, kad kyšiai duodami interesanto iniciatyva.
Net 50 proc. apklaustųjų teigė, kad kyšis visiškai išsprendė jų problemą, 43 proc. sakė, kad kyšis padėjo iš dalies.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis dėlto labiau sutvirtėjo įsitikinimas, kad „perauklėti“ valdininkus ir teisėsaugą yra ganėtinai sunkiai įveikiamas uždavinys, ir nelieka nieko kito, kaip tik pakeisti savo elgseną.