V.Matuzas: iš prabangos mokesčių tikėtis didesnės naudos biudžetui neverta

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas konservatorius Vitas Matuzas, kuris vadovauja kelių naujų mokesčių kūrėjų grupei, pripažino, kad numatomas brangaus nekilnojamojo turto, naujų ir galingų automobilių, taip pat bankų indėlių palūkanų apmokestinimas – pirmiausia politinis veiksmas, iš kurio tikėtis didesnės naudos biudžetui neverta.

Jis skaičiuoja, jog įvedus nekilnojamojo turto, automobilių ir indėlių palūkanų apmokestinimą, valstybės biudžetas pasipildytų 138 mln. litų.

Interviu Lietuvos ryto" televizijai V.Matuzas sakė, jog apmokestinus turtą pagal masinį vertinimą, iš jo būtų galima surinkti apie 50 mln. litų, dar tiek pat - apmokestinus indėlių palūkanas. Apie 38 mln. litų papildomų pajamų būtų galima tikėtis, apmokestinus galingesnius nei 150 kilovatų galios automobilius, penktadienį rašo "Lietuvos rytas".

"Tokiu atveju – taip. Tačiau nesakau, kad būtent tokia bus riba. Gal ji bus 750 tūkstančių, gal milijonas litų", - sakė politikas, paklaustas, ar NT mokestis būtų taikomas tik brangesniems nei 0,5 mln. litų būstams, kurių Lietuvoje yra tik 8,88 tūkst.

Anot jo, ši būstų vertė apskaičiuota pagal masinį įvertinimą, tuo tarpu individualus vertinimas yra kitoks: "Nesu tikras, ar tai teisingiausia vertė, bet kitokios statistikos šiuo metu nėra". Jo teigimu, nekilnojamojo turto mokestis būtų pirmas žingsnis teisingesnių mokesčių link.

"Kalbant apie mokesčio tarifą, jis galėtų būti nuo 0,3 iki 1 proc. turto vertės, skaičiuojant nuo sumos, kuri viršija pusę milijono litų. Taigi jeigu būstas vertas 600 tūkstančių litų, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 100 tūkstančių litų. Savivaldybių tarybos turėtų nustatyti kokį nors konkretų tarifą", - kalbėjo V.Matuzas.

Automobilių mokestis, pasak Seimo nario, turi būti nukreiptas į prabangias mašinas - lemtų jų galia, pagaminimo data, pavyzdžiui, mokestis galėtų būti taikomas ne senesniems kaip 5 metų automobiliams. Tačiau jis pripažino, kad mokesčio administravimas galėtų būti brangus.

Kalbėdamas apie indėlių palūkanų apmokestinimą, V.Matuzas sakė, kad jos būtų apmokestintos 15 proc. mokesčiu.

"Bet Vyriausybės leidžiamų vertybinių popierių palūkanos nebūtų apmokestinamos. Tai įtrauksime į įstatymo projektą. Taip norime žmones paskatinti investuoti į valstybės vertybinius popierius. Reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams ir įmonėms, kurie perka valstybės leidžiamas obligacijas" - sakė Seimo narys.

Ant jo, tikriausiai bus numatyta minimali palūkanų suma, kuri bus neapmokestinama, pavyzdžiui, 200 litų per metus.