„Regis, Vokietija susitaikė su mintimi, kad Graikijos išgelbėti nepavyks“, – interviu Londone sakė „Royal Bank of Scotland Group Plc“ vyriausiasis ekonomistas Jacques Cailloux. „Gelbėtojai pavargo. Vokietija gali būti pirmoji, supratusi padėties beviltiškumą, taip pat gali būti, jog ir kitos šalys ruošiasi Graikijos žlugimui.“
Rugsėjo 9 d. trys koalicijos atstovai pranešė, kad A. Merkel vyriausybės pareigūnai svarsto, kaip apsaugoti Vokietijos bankus, jei Graikijai nepavyks įvykdyti biudžeto apkarpymo įsipareigojimų ir jai nebus suteikta kita paskolos dalis. Šis žingsnis vainikavo savaitę trukusius Vokietijos grasinimus, kad Graikija negaus pinigų, jei nesusitvarkys savo fiskalinės politikos, o investuotojai pradėjo lažintis dėl šalies nemokumo.
Remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) duomenimis, 2010 m. pabaigoje daugiausia Graikijos valstybinių obligacijų turėjo Vokietijos bankai (už 22,7 mlrd. JAV dolerių, arba 54,63 mlrd. Lt).
„Graikijos vyriausybės svarbiausias tikslas – apsaugoti šalį nuo bankroto“, – rugsėjo 10 d. Tesalonikuose sakė šalies ministras pirmininkas George'as Papandreu. „Mes liksime euro zonoje, tačiau turėsime priimti sunkius sprendimus“, – pažymėjo jis.
Praėjusią savaitę Europos bankų kredito rizika pasiekė dar neregėtas aukštumas, o euro kursas smuko iki žemiausio lygio šiais metais, lyginant su doleriu. Investuotojai abejoja, ar Graikija, kurios dviejų metų obligacijų pelningumas dabar siekia 57 proc., pakankamai greitai įgyvendins taupymo priemones, kad gautų šeštąją praėjusiais metais skirtos 110 mlrd. eurų (379,81 mlrd. Lt) paskolos dalį.
