ECB planai padidinti skolinimo apimtis valstybinės skolos prislėgtoms euro zonos šalims „gali sukelti priklausomybę tarsi koks narkotikas“, sekmadienį įspėjo Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkas.

Anot J. Weidmanno, milijardų eurų spausdinimas ir siūlymas juos paskolinti mažomis palūkanomis skolų prislėgtoms valstybėms gali suteikti lengvo ir patogaus gyvenimo iliuziją ir atbaidyti nuo išlaidų mažinimo ir ekonomikos reformų įgyvendinimo.

„Tokia taktika man primena valstybės finansavimą per paprasčiausią spausdinimą. Neturėtume nuvertinti rizikos, jog centrinio banko suteikiamas finansavimas gali virsti žalinga priklausomybe“, - „Der Spiegel“ sakė Vokietijos centrinio banko vadovas.

J. Weidmannas savo nuomonę išsakė kaip tik tuo metu, kai atrodo, jog kitos Europos valstybės pradėjo švelninti savo poziciją Graikijos ir kitų pažeidžiamų euro zonos narių, kurias paskolomis gelbėja ECB, atžvilgiu.

Austrijos kancleris Werneris Faymannas teigia, jog Graikijai reikia duoti daugiau laiko skolų grąžinimui. Vokietijos požiūris šiuo klausimu skiriasi kardinaliai – Berlynui kol kas neįtiko nei vienas siūlymas prailginti skolos grąžinimo terminą.

Ispanija jau už kelių dienų turės informuoti apie 100 milijardų eurų (345 mlrd. Lt) bankų gelbėjimo plano detales – šalis šiam tikslui ketina pasinaudoti pigiomis paskolomis iš Briuselio ir taip perrašyti finansinių bėdų palaužto šalies bankų sektoriaus istoriją. Tačiau vis dar nuogąstaujama, jog Madridui ir toliau gresia žlugimas, todėl didesnė parama iš Europos Sąjungos institucijų tiesiog būtina.

ECB šiuo metu aptarinėja tokį variantą – ketina siūlyti pigias paskolas su mažomis palūkanomis. O valstybinių obligacijų palūkanų normos šiuo metu kaip tik auga ir gali pasiekti nustatytas ribas.

Vis didėjanti atskirtis tarp visų 17 euro zonos narių tampa vis svarbesne problema Graikijai meldžiant didesnių ekonomikos gelbėjimo plano nuolaidų.

Norėdama išvengti tokio pavojaus, Vokietijos finansų ministerija svarsto galimybę, kad Ispanija ar Italija Europos Komisijai – nerenkamai institucijai - pasižadėtų įgyvendinti ekonomines reformas (tokia yra sąlyga paramai iš EBC gauti), o ne priimtų paramą iš ekonomikos gelbėjimo fondų, skelbia „Der Spiegel“.

J. Weidmannas, teigiantis, jog daugiau ekonomikos gelbėjimo planų nebepalaikys, sako: „Demokratinėse valstybėse, jų parlamentuose, o ne centriniuose bankuose turi būti sprendžiama dėl tokios rizikos“.

Vokietijos centrinio banko vadovas kol kas nemato tiesioginės infliacijos grėsmės naujai obligacijų supirkimo programai, tačiau pridūrė: „Jeigu monetarinė politika leis sau tapti patikimu būdu spręsti ir politines problemas, grėsmės jos tikrajam tikslui vis mažės ir mažės“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)