„Mane informavo, kad per 24 valandas bus iš dalies atnaujinta banko veikla. Šiuo metu baigiama skaičiuoti visos lėšos, kurios reikalingos likvidžiai banko veiklai. Yra pinigai tame banke ir ribotos operacijos bus leidžiamos, tikėtina kalbėsime apie 500 Lt per dieną – tai yra iki pirmadienio“, - teigė V. Vasiliauskas.
„Noriu labai aiškiai pasakyti – mes kalbame apie vieną banką ir iš tikrųjų sisteminės rizikos nuo vakar nėra. Dėkui kai kurioms masinės informacijos priemonėms, kurios antradienį kėlė problemas dėl visos sistemos, dėl vadinamų lietuviškų bankų, bet dar kartą noriu akcentuoti – tikrai problemos nėra: kalbame apie vieną banką ir su juo susijusias veikas“, - teigė Lietuvos banko vadovas.
Pristatė situaciją Seime
V. Vasiliauskas kartu su finansų ministre Ingrida Šimonyte situaciją dėl „Snoro“ ketvirtadienį pristatė Seimo nariams, kuriems taip pat pateikti įstatymų projektai, kad nuo „Snoro“ būtų galima atskirti gyvybingą dalį ir leisti jai funkcionuoti. Dėl „Snoro“ nacionalizavimo skubiai buvo pakeista Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė, joje įtraukti įstatymų projektai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas perduoti probleminio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus kitam bankui.
Teisės aktų pataisas norima priimti kuo skubiau. Anot V. Vasiliausko, įstatymų pataisų projektai teikiami tik dabar, nes bijota chaoso.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad „Snoro“ akcininkai dar liepos mėnesį buvo įspėti dėl veiklos rizikos, tinkamo atidėjinių suformavimo, buvo keliami klausimai dėl kapitalo stiprinimo: „Mums visą laiką buvo sakoma: taip, stiprinsime“.
V. Vasiliauskas sakė, kad nuo rugsėjo vidurio „Snore“ buvo vykdomas inspektavimas ir pateikta ataskaita. Procesus, anot jo, pagreitino kai kurių žiniasklaidos priemonių publikacijos apie neva prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą neva lietuviškų bankų puolimą. Tokia publikacija antradienį pasirodė pirmajame „Lietuvos ryto“ puslapyje, kurio dalis akcijų priklauso bankui „Snoras“.
„Alternatyvos vakarykščiam sprendimui nebeliko“, - teigė V. Vasiliauskas bei pridūrė, kad istoriškai šiam bankui buvo taikoma daugybė poveikio priemonių, tačiau jos nepasiteisino, nes į visus raginimus buvo reaguojama formaliai.
Anot pranešėjo, bankui taip pat buvo duotas nurodymas iki rugsėjo 15 d. pervesti oficialiai rodomus vertybinius popierius į Lietuvos banko vertybinių popierių depozitoriumą. Lietuvos bankas net sutiko apmokėti visas išlaidas, tačiau buvo sulaukta tik mažos dalies vertybinių popierių.
„Galiu konstatuoti, kad banko vadovai akivaizdžiai pademonstravo neturį jokių paskatų keisti veiklos modelį ir jeigu būtume nieko nedarę, problema būtų tik didėjusi, nes bankas pūtėsi. Galiu pasakyti, kad šiandien indėliai saugesni nei buvo vakar“, - teigė V. Vasiliauskas.
Per kelias dienas dingo apie 200 mln. Lt „Snoro“ atsargų LB
Atsakydamas Seimo nariams į klausimus V. Vasiliauskas pabrėžė, kad sprendimas priimtas skubotai, nes pastebėta, kad nuo antradienio ryto, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis, Lietuvos banke dingo apie 200 mln. Lt „Snoro“ turėtų atsargų.
„Antradienio ryte bankas turėjo atsargų Lietuvos banke atsargų už 250 mln. Lt. Antradienio vakare jau buvo 111 mln. Lt, trečiadienį apie 12 val. jau buvo 44 mln. Lt. Likvidumo problemos galėjo būti akivaizdžios, tam ir reikėjo to sprendimo“, - teigė V. Vasiliauskas.
I.Šimonytė: akcininkams bus atlyginta pagal akcijų vertę
Finansų ministrė I. Šimonytė parlamentarams aiškino, kad kraštutinė priemonė – banko nacionalizavimas – buvo pasirinktas todėl, kad kitos pagalbos formos gali būti taikomos tik tam tikromis sąlygomis bei reikalautų akcininkų bendradarbiavimo, tačiau akcininkai niekada dėl finansinio tvarumo užtikrinimo sąlygų nėra kreipęsi.
Pasak ministrės, Latvijos vyriausybė susidūrusi su „Parex“ banko problemomis ėjo etapais ir nenacionalizavo banko iškart, tačiau vėliau dėl to patyrė sunkumų, mat leido akcininkams „uždirbti iš banko nesėkmės“.
I. Šimonytės teigimu, akcininkams, be jokio abejonės, bus atlyginta už nusavintas banko akcijas pagal tikrąją jų vertę, todėl bus atliekamas turto vertinimas. „Jeigu bus ką mokėti, akcininkams bus sumokėta į jų nurodytas sąskaitas“, - sakė ministrė.
Jos teigimu, Vyriausybė stengėsi neleisti bankui bankrutuoti, nes tai reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai privalėtų atlyginti patirtą žalą indėlininkams, banke turintiems indėlių iki 100 tūkst. eurų.
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu bus stengiamasi atskirti nuo „Snoro“ sveiką dalį, iš jos suformuoti sveiką ir gyvybingą banką ir suteikti bankui naują kvėpavimą, o likusius klausimus spręsti įstatymų numatyta tvarka. Anot jo, panašiai elgėsi latviai, kai nuo „Parex“ atskytė „Citadelę“, kuris sėkmingai veikia.
Nacionalizavo banką
DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.
Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.
Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto „Snoro“ veikla sustabdyta: negalima naudotis mokėjimo kortelėmis, išsigryninti pinigų bankomatuose, daryti pervedimų.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25 proc. banko akcijų, likusi dalis kotiruojama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak premjero A. Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.
