„Norėčiau dalyvauti tokiame teisminiame procese ir atstovauti priešingai pusei, atstovauti Lietuvos valstybei. Tikrai norėčiau pažiūrėti ponui R. Baranauskui į akis“, - TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ sakė. V. Vasiliauskas.
- Pone V. Vasiliauskai, ar paaiškėjo, kur išgaravo tas milijardas, kurio jūs pasigedote dar liepos mėnesį?
- Tai kol kas laikinasis administratorius nagrinėjasi visą turto struktūrą. Tiesiog po inspektavimo komandos išvadų mes galutinai įsitikinome, kad su tuo milijardu vertybinių popierių yra problemų. Bet tai buvo tik viena iš priežasčių, kuri privedė prie banko nemokumo situacijos.
- Ar tas milijardas yra tiesiog nesėkmingų investicijų pasekmė, kad jis yra dingęs ir jie jo neturi, ar jis yra išvogtas?
- Mes turime faktus: tai yra nesuformuoti atidėjimai – teigiama, kad banko turte yra vertybiniai popieriai, mūsų požymiai sako, kad jų nėra. Tai yra abejotinos investicijos, sakykime taip. Ir krūva kitų faktų.
- Liepos mėnesį užsidegė raudona lemputė dėl to milijardo vertybinių popierių, kurie kažkur išgaravo. Sakykite, kaip taip gali būti, kad visą vasarą, visą rudenį bankas vykdė labai agresyvią rinkodarą, ragino žmones, kad neštų pinigus pas juos, pirktų obligacijas, dėtų indėlius? Ir kodėl iš Lietuvos banko nebuvo jokio perspėjimo, kad čia kažkas gali būti negerai?
- Ar Lietuvos bankas, kaip visos šitos sistemos prižiūrėtojas, turi kokių nors priemonių kaip nors perspėti žmones, kad konkretus bankas turi problemų?
- Kaip su laikraščiu galima užmušti musę, politiką, banką, taip ir su neatsargia žinia galima padaryti tą patį. Tai aš tiesiog noriu pabrėžti, kad nuo liepos mėnesio Lietuvos bankas nuolat skelbė žinią, kad vietiniams bankams reikia stiprinti kapitalą.
- Bet paprastam žmogui tai nieko nesako...
- Visose masinio informavimo priemonėse aš kalbėjau apie saugos diržus ir pagalvojimą, į ką yra investuojama. Todėl būtų labai neatsakinga iš mano pusės kalbėti apie vieną banką. Be to, tai nėra įprasta centrinės bankininkystės veikloje.
- Sakykite, o kada jūs paskutinį kartą matėte poną Raimondą Baranauską?
- Paskutinį kartą poną R. Baranauską ir poną Vladimirą Antonovą aš mačiau lapkričio 8 d. Mes turėjome valdybos pusėdį.
- Ar buvo justi, kad jie panikuoja, kad jie rengiasi kažkokiems veiksmams? Gal iš jūsų suprato, kad jūs rengiatės kažkokiems veiksmams?
- Sunku pasakyti. Buvo valdybos posėdis, apsikeitėme nuomonėmis ir tiek. Paskui pirmadienį lapkričio 14 d. aš sulaukiau pono R. Baranausko skambučio, jis paprašė susitikimo lapkričio 15 d. 11.30 val.
- Tai tas pats antradienis, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ publikacija?
- Tikrai taip. Ir tada aš laukiau iki 11.30 val., bet, deja, buvo paskambinta, kad pasikeitė planai.
- Tai ponas R. Baranauskas išvyko į planuotą komandiruotę?
- Tikrai nežinau, kur jis išvyko ar neišvyko.
- Kaip atsitiko, kad bankas „Snoras“ ir „Lietuvos rytas“ sužinojo apie tai, kad jūs planuojate perimti „Snoro“ akcijas?
- Negalėčiau atsakyti į šitą klausimą, nes šitas klausimas ne man.
- O kiek žmonių žinojo apie tai, kad savaitgalį planuojama šita operacija?
- Matote, aš gavau inspektavimo medžiagą antradienį iš ryto iš inspektorių, kurie tikrino banką „Snorą“ du mėnesius. Tiesiog kai pradėjo judėti piniginės lėšos, buvo akivaizdu, kad situacija akseleruojasi ir reikia priiminėti sprendimus.
- Ko norėjo „Snoras“, ką galėjo išlošti iš to, kad paskleidė paniką arba norėjo paskleisti paniką visuomenėje ta publikacija „Lietuvos ryte“?
- Tai yra labai labai negarbingas elgesys, toks savo problemų metimas ant kitų.
- Kokią geresnę išeitį jie matė, jeigu matė, kad yra daug problemų? Vadinasi, jie norėjo sukelti tas problemas ant valstybės pečių, nes anksčiau ar vėliau vis tiek būtų priėję liepto galą?
- Aš manau, kad anksčiau ar vėliau viskas būtų pasibaigę chaotišku blogiausiu variantu.
- Blogiausias variantas – tai koks?
- Chaotiškas bankrotas.
- Ir ką tai reiškia mokesčių mokėtojams arba „Snoro“ klientams?
- Mokesčių mokėtojams tai reiškia, kad valstybei reikėtų iš kažkur paimti tuos 4 mlrd. Lt apdraustiems indėliams, jau nekalbant apie kitus kreditorius. Tai reiškia visišką žlugimą ir visos sistemos sujaukimą.
- Jeigu „Snoras“ būtų priėjęs prie chaotiško bankroto, tai kur būtų tie pinigai, tas turtas, kurį „Snoras“ dar dabar turi? Ar tai reiškia, kad savininkai būtų išsinešę turtą iš „Snoro“ ir paskui tą problemą pakabinę ant valstybės?
- Jeigu savininkai elgtųsi nusikalstamai, tai, be abejo, toks vienas iš galimų scenarijų būti galėjo.
- Kaip taip gali būti, kad ankstesniems Lietuvos banko vadovams tokios raudonos lemputės dėl banko „Snoras“ neužsidegė?
- Nenorėčiau komentuoti praeities.
- Bet ar bankas tuomet buvo geresnėje būklėje nei dabar?
- Tikrai tam nėra nei laiko nei noro. Mes turime problemą, ją reikia išspręsti.
- R. Baranauskas sakė, kad teisis su valstybe dėl to, jog iš jo atėmė turtą...
- Jūs manote, kad jis tiesiog išvogė banką?
- Aš nenorėčiau vartoti tokių epitetų, teisiškai tai būtų labai neatsakinga. Bet jeigu ponas R. Baranauskas tikrai dalyvaus teisminiuose procesuose, aš tikrai mielai priimčiau tokį iššūkį.
