Atskleisdamas galimą savo veiklą, jeigu būtų paskirtas Lietuvos banko vadovu, V. Vasiliauskas užsiminė apie ketinimus patariamojo balso teise dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, poreikį subalansuoti griežtą bankų ir kitų kreditų davėjų priežiūrą su galimybės užtikrinti tokių įstaigų veiklos plėtrą.
Tuo tarpu atsakydamas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio, V. Vasiliauskas priminė, kad šį postą užimančio asmens atlyginimo dydį reguliuoja Lietuvos banko įstatymas, o Seimas yra įstatymų leidybos institucija, galinti keisti teisės aktus.
„Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas yra sureguliuotas įstatymu. Tai Seimo prerogatyva atitinkamai reaguoti į pasikeitimus ekonomikoje ir atitinkamai koreguoti įstatymus. Šiai dienai, kiek žinau, dabartinis pirmininkas yra susimažinęs atlyginimą, jei neklystu, 30 proc., tai, be abejonės, tas tęstinumas išliks. O šiaip sakau, tai įstatymų prerogatyva. Bet mano nuostata, kad profesionalių žmonių atlyginimai privalo būti atitinkami“, - Seimo nariams sakė V. Vasiliauskas.
Primename, kad Lietuvos banko įstatyme nurodoma, jog valdybos pirmininko darbo užmokestis siekia 6 vidutinius mėnesio darbo užmokesčius (VMDU), tačiau Vyriausybė jau yra pritarusi, kad banko vadovui būtų skiriama 5 VMDU alga. Tai reikštų, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko alga turėtų sumažėti nuo 27 tūkst. Lt iki maždaug 19,7 tūkst. Lt prieš mokesčius.
Dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pats nuo 2010 m. kovo mėn. yra susimažinęs sau atlyginimą perpus iki 13,49 tūkst. Lt prieš mokesčius.
Eilinio Seimo nario darbo užmokestis, jei jis neina parlamente jokių pareigų, siekia apie 7 tūkst. Lt prieš mokesčius.
Kalbėdamas apie būsimą veiklą, jeigu būtų paskirtas į R. Šarkino vietą, V. Vasiliauskas Seimo nariams pasakojo apie būtinybę užtikrinti stabilumą ir pusiausvyrą tarp griežtos bankų priežiūros bei palankių sąlygų sudarymo kredito įstaigų plėtrai.
„Pinigai nėra, mano nuomone, yra ne tikslas, bankai tikrai nėra ekonomikos elito viršūnė. Pinigai ir bankai – tai instrumentai, privalantys tarnauti ekonomikai kaip visumai. Tai būtų pirmoji nuostata. Antroji nuostata būtų stabilumas ir pusiausvyra. Va bank ėjimai tinka lošimų namams, bet ne bankams, čia būtinas visapusis balansas visuose sistemos lygmenyse, balansas tarp griežtos kreditų įstaigų priežiūros bei, be abejo, palankių sąlygų kredito įstaigų plėtrai. Pusiausvyra tarp pelningumo ir saugumo, suderinamumas tarp pažangiausių tarptautinių standartų ir vidaus rinkos ypatumai“, - pasakojo landidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu bankininkystės sektoriuje būtini tam tikri pokyčiai, kurie užkirstų kelią ateities burbulams. Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos banko veikla nėra atsiejama nuo valstybės ekonominių tikslų, tokių kaip ekonomikos gaivinimas, ekonominių ir socialinių krizės padarinių švelninimas.
„Akivaizdžiai gerėjanti, tačiau vis dar trapi situacija reikalauja ypatingo dėmesio bankų veiklos rizikos prevencijai. Kasdienės informacijos apie turtą ir įsipareigojimus pokyčių stebėsena, bankų atsparumo testavimai, griežta riziką ribojančių normatyvų vykdymo kontrolė, ir ypatingas agresyvią paskolų politiką vykdančių bankų priežiūra – tai būtų Lietuvos banko veiklos kryptys“, - pasakojo V. Vasiliauskas.
Jo nuomone, Lietuvai ypač svarbu bendradarbiauti su Skandinavijos bankais bei jų valstybių priežiūros institucijomis., be to, mūsų šaliai praverstų finansų sektoriaus diversifikavimas.
„Mes tikrai esame labai priklausomi, mūsų bankinė sistema tikrai labai priklausoma nuo motininių bankų. Todėl, kaip ir sakiau, bendradarbiavimas su Skandinavijos priežiūros institucijomis yra labai svarbus. Bankų priežiūra neturėtų pasireikšti vien tik rizikos kriterijų įvertinimų, jeigu kažkas atsitiktų, kad bankai būtų pasiruošę. Savaime suprantama, kad per bankų priežiūrą galima atitinkamai veikti pinigų srautus – tiek ateinančius, tiek išeinančius iš Lietuvos“, - pasakojo kandidatas užimti R. Šarkino vietą.
V. Vasiliauskas, be kita ko, teigė galimybę Lietuvos banko atstovams patariamojo balso teise dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose ir prisidėti prie sprendimų priėmimo priimąs kaip pareigą.
„Nepaminėjau euro. Nes tikslas yra ne euras. Pirminis tikslas yra sveika, gerai subalansuota finansų sistema, tvariai auganti, žiniomis ir inovacijomis grįsta ekonomika, ką pasiekus kliūčių įsivesti eurą ir pasinaudoti jo privalumais neliktų“, - aiškino V. Vasiliauskas.
Pagal įstatymą, Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
