„Sprendimus, kuriuos priėmėme, priėmėm tam, kad apsaugotume indėlininkų interesus. Apsaugotume nuo galimų pavojingų tendencijų“, - žurnalistams po posėdžio sakė premjeras Andrius Kubilius.
„Dar kartą noriu pabrėžti, kad Lietuvoje veikia europinė indėlių draudimo sistema ir tikrai nebus problemų su šiais indėliais, reikia dabar laiko tam, kad būtų galima pasižiūrėti, kas tame banke padaryta. Indėlių garantijų sistema veikia, ir tai yra taškas, tai yra šventa“, - pabrėžė V. Vasiliauskas, kalbėdamas apie indėlius iki 100 tūkst. eurų.
Tą patį žurnalistams pakartojo ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Valstybė yra įsipareigojusi ir apdraudusi visus indėlius iki 100 tūkst. eurų. Tai tikrai labai ženkli suma. Ir jeigu tokį įsipareigojimą tektų vykdyti, tai būtų pakankamai ženkli problema. Bet, mūsų supratimu, to galima išvengti numačius galimybę kaip yra kitose Vakarų valstybėse (...) banką padalinti į dvi dalis. Į vieną dalį iškeliant sveiką turtą, gerus aktyvus ir draustus įsipareigojimus, (...) likusiame banke liktų kiti kreditoriai ir kitas turtas ir tų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami bendra bankroto įstatymo numatyta tvarka“, - sakė I. Šimonytė.
„Mes kalbame išimtinai apie vieną banką, dar kartą pabrėžiu – išimtinai apie vieną banką. Tikrai tai nėra sisteminė problema, bet jeigu ji nebūtų buvusi suvaldyta, tai būtų tapusi sistemine problema. Drrausti indėlininkai tikrai turėtų jaustis saugūs“, - sakė V. Vasiliauskas. Anot jo, vėliausiai sekmadienį LB turėtų nuspręsti dėl banko veiklos atnaujinimo. LB vadovas pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, kodėl buvo priversti nacionalizuoti banką - „neatsakingas ir galimai nusikalstamas banko savininkų ir banko vadovų veiksmai“.
„Būtent situacija susijusi su finansinių srautų pajudėjimu šiame banke vakar ir šiandien. Sprendimas buvo tiesiog neatidėliotinas“, - aiškino V. Vasiliauskas.
