Jeigu šiam projektui pritartų Seimas, jo reikalavimai galiotų visoms vartojamuosius kreditus teikiančioms įstaigoms – bankams, lizingo bendrovėms.

Projekto autoriai mano, kad jis turėtų padidinti vartojimo kredito produktų skaičių, sumažinti jų kainas, padidinti bankų efektyvumą bei sudaryti galimybę kurti visai Europai skirtus vartojimo kredito produktus, kuriems būtų taikomos vienodos sąlygos bei reikalavimai.

„Įstatymas ir direktyva, kuria remiantis parengtas įstatymas, numato vartotojo informavimo reikalavimus, prie įstatymo taip pat yra pridedamas priedas – standartinė ir visoje Europoje vienoda informacijos teikimo forma, kurios negalima keisti. Pagal šią formą galima būtų palyginti skirtingų įmonių siūlomas kreditavimo sąlygas, kad vartotojas galėtų geriau susigaudyti“, – Vyriausybės posėdyje sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Įstatymo projekte numatyta, kad vartotojai, anksčiau sutarto laiko grąžindami iki 10 tūkst. eurų (per 34 tūkst. Lt) paskola, neturėtų mokėti jokios baudos pinigus paskolinusiai bendrovei. Ministro teigimu, ši suma yra maksimali numatyta specialioje Europos Sąjungos direktyvoje, kuria remiantis buvo rengiamas įstatymas, tačiau esą bankus ir greituosius kreditus teikiančios įmonės siūlė numatyti 3 tūkst. eurų ribą. Ministras taip pat sako manantis, kad ši riba turėtų būti mažesnė.

Ministro duomenimis, vidutinė greitųjų kreditų paskola yra 7 tūkst. Lt.

Įstatymu taip pat norima leisti per 14 dienų pakeisti nuomonę ir atsisakyti kredito nemokant jokios kompensacijos, tačiau sugrąžinant jau pasiskolintus pinigus ir palūkanas už juos.

Projekte numatyta, kad vartojimo kreditus gali teikti tik juridiniai asmenys, po to, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešą kredito davėjų sąrašą. R. Šimašiaus teigimu, Lietuva pasirinko liberaliausią šių įmonių reguliavimo formą.

Šiuo metu vartojimo kreditų dalytojai nėra niekaip įpareigoti tikrinti kliento mokumo. Parengtame projekte numatyta prievolė tai padaryti prieš duodant paskolą.

Gali didėti palūkanos

Ministras pripažino, kad dėl sugriežtėjusių reikalavimų išduodant paskolas, gali brangti lizingo bendrovių paslaugos. Tai esą gali lemti numatoma galimybė vartotojams be papildomos kompensacijos grąžinti tam tikro dydžio paskolą.

„Tam tikra problema lizingo bendrovėms neabejotinai yra, jeigu jos turės atsakyti už daikto kokybę. Kita vertus, manau, kad yra teisinis kelias sutartis pertvarkyti taip, kad išduodant vartojimo kreditus ar daiktų įsigijimą finansuojant lizingo būdu, sutartyse nebūtų jokios nuorodos, kad pagal tą sutartį reikia būtinai pirkti konkretų daiktą. Jeigu šio apribojimo nebus, tai tada nebus ir lizingo bendrovių susaistymo. Kitas dalykas yra kompensacijos reikalavimas už per ankstyvą grąžinimą, jeigu jos nebus, natūralu, kad tai atsiliepti palūkanoms“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė R. Šimašius.

Šio įstatymo atsiradimą sveikino ir Lietuvos vartojimo kredito asociacija, dalyvavusi jo rengime.

„Asociacijos nariai visuomet pasisakė už atsakingai teikiamas finansines paslaugas bei vartojimo kreditų paslaugų rinkos reglamentavimą, siekiant kuo labiau apsaugoti vartotojų teises. Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, vartojimo kreditų teikimo sąlygos bus dar griežtesnės, todėl neprofesionalūs vartojimo kreditų rinkos dalyviai turės keisti darbo principus, nustatyti griežtas veiklos taisykles ir procedūras, paisyti atsakingo skolinimo principų, laikytis vartotojų teisių apsaugos reikalavimų arba palikti rinką“, – pranešime spaudai cituotas asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.

Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų kitų metų birželį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją