„Kaip žinote, jaunimui, ypač ateinantiems pirmą kartą į rinką, situacija yra sudėtingiausia“, – po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
Pagal Vyriausybės sumanymą, pirmą kartą įsidarbinęs jaunuolis mokėtų „Sodrai“ sveikatos, pensijų ir socialinio draudimą, įmokas į Garantinį fondą, ligos ir motinystės draudimą. Taigi įmokų „Sodrai“ suma būtų 7,7 proc. vietoj 31 proc.
Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis nesiėmė vertinti, kiek dėl lengvatos galėtų sumažėti jaunimo nedarbas, tačiau vylėsi nemažo efekto.
„Sunku pasakyti, bet, manau, kad turėtų sumažėti gerokai, nes tai būtų rimta paskata verslui samdyti jaunus žmones“, – sakė jis.
Kad šie siūlymai įsigaliotų, dar reikės priimti įstatymų pakeitimus.
Planuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo šios liepos.
Nebuvimas „Sodroje“ leidžia kvėpuoti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad siūlymas atleisti pirmą kartą įdarbinamus jaunus žmones nuo didžiosios dalies „Sodros“ įmokos paliečia problemos esmę – siekiama sumažinti darbdaviui tokio darbuotojo samdymo kainą.
„Nes net ir mokant minimalų atlyginimą ir visus su juo susijusius mokesčius, darbdaviui ši kaina yra per didelė. Mažinant minimalų atlyginimą samdymo kainos sumažėjimą pajustų pats darbuotojas, o atleidus nuo mokesčio – „Sodros“ biudžetas. Paradoksalu, tačiau geresnio gyvenimo prielaida ir galimybė rasti darbą jaunimui suteikiama, kai jie yra išlaisvinami iš „Sodros“.„Nebuvimas“ šioje sistemoje leidžia lengviau kvėpuoti. Atvirkštinis procesas, suvarymas į „Sodrą“, atliktas individualiai dirbantiems žmonėms šiandien jau duoda vaisių – individualios įmonės masiškai uždarinėjamos“, – sakė jis.
DELFI primena, kad šiuo metu maždaug trečdalis jaunų žmonių neturi darbo, o Lietuvos nedarbo lygis artėja prie 14 proc.
Mažinant jaunimo nedarbą buvo siūlyta pirmą kartą įsidarbinusiems taikyti mažesnį minimalų atlyginimą, tačiau kilus pasipiktinimui, šio sumanymo atsisakyta.
