Privačios iniciatyvos

„General Financing” bendrovė neseniai Lietuvoje pristatė naują paslaugą – „Ekolizingą“. Pirkėjai skatinami pirkti įvairią techniką, kuri tausoja aplinką, vartoja mažiau elektros energijos, vandens, pagaminta iš lengvai perdirbamų medžiagų. Perkant išsimokėtinai šiems aplinką tausojantiems technikos gaminiams yra taikomos mažesnės, 14 procentų metinės palūkanos ( tuo metu kitoms prekėms iki 25 % priklausomai nuo konkrečios prekės).

Pirkdami išsimokėtinai, už „žalesnį“, 1000 Lt kainuojantį šaldytuvą per metus su palūkanomis sumokėsite apie 1140 Lt, o pirkdami mažiau aplinkai draugišką, daugiau elektros vartojantį šaldytuvą – iki 1250 Lt. Dar kelias dešimtines per metus sutaupys ir aukštesnės klasės - +A, ++A – prietaisas, vartojantis mažiau elektros energijos.

Be to, ekologiškai galite atsikratyti ir sugedusio šaldytuvo. Skambinkite bendrovei „EMP Recycling“ – jie žada buitinę techniką išvežti nemokamai. Užsienyje įprasta, jog gyventojai, rūšiuojantys atliekas, už jų išvežimą moka mažiau, tačiau Lietuvoje kol kas tokios tvarkos įdiegti nepavyko. Kol Vilniaus ir šalies valdžia kalba apie gyventojų skatinimą finansinėmis priemonėmis, t.y. mažesniais mokesčiais, bendrovė „Ekstara“ ėmė prie prekybos centrų diegti „Eco taškus“.

Simboliška, jog atvykęs į prekybos centrą kartu gali atvežti ir tai, kas liko iš anksčiau įsigytų produktų – tuščius butelius, stiklainius, skardines, makulatūrą ir t.t. Be to, šis darbas suteikia tegu ir simbolinį atlygį – kelis litus.

Valstybė paramą ekologiškesniems būstams žada kitąmet

Užsienio šalyse valdžia gyventojus skatina draugiškus gamtai pirkinius per „žaliąsias paskolas“. Itin didelio pasisekimo sulaukusios paskolos Belgijoje yra skirtos mažinti namų ūkių anglies dvideginio emisijas (namų apšiltinimui ar ekologiškų namų šildymo sistemoms įrengti) – taip siekiama prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Gyventojams valstybė pirmus metus dengia 1,5 proc. paskolos palūkanų.

Prancūzijoje valdžia gyventojus už įvairius šilumą, energiją taupančius, draugiškus aplinkai sprendimus savo būste remiami vidutiniškai 25 proc. siekiančiomis kompensacijomis už patirtas išlaidas. Prancūzai į paramą gali pretenduoti net susidėdami dvigubus langus.

Alternatyvios energijos technologijos kainuoja daugiau už įprastines , todėl daugelis Europos valstybių kompensuoja dalį jų įsigijimo kaštų. Už saulės kolektorių, vėjo jėgainių bei kitų energiją taupančių priemonių įrengimą skirtingose šalyse kompensuojama 30–50 proc.

Lietuva, pardavusi perteklinius taršos leidimus, tikisi į Klimato kaitos programos fondą kitąmet gauti apie 500 mln. Lt, iš kurių didžioji dalis lėšų būtų naudojama visuomeninių pastatų renovacijai. Vis dėlto Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Julija Kuklytė sako, jog dalis lėšų bus skirta ir gyventojams – energijos efektyvumo didinančioms ir atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančioms priemonėms įrengti (būsto renovacijai, saulės kolektorių, geoterminio šildymo ir pan. projektams). Tiesa, kol kas tik rengiama tvarka, kaip gyventojai galės pasinaudoti valstybės parama.

Elektromobiliai skinasi kelią

Planuojama, kad kitais metais į gatves išriedės daugybė masinės gamybos, jau ne pavienių entuziastų gaminamų elektromobilių. Dažniausiai valstybės remia elektromobilius subsidijomis, ar mokesčių lengvatomis. Lentelėje galite matyti kelis paramos pavyzdžius, o daugiau perskaityti Europos automobilių gamintojų asociacijos svetainėje.

Šalis Suteikiamos lengvatos elektromobiliams
AustrijaDegalų vartojimo mokestis, skaičiuojamas nuo automobilio įregistravimo, elektromobiliams sumažinamas 500 eurų. Jie taip pat atleidžiami nuo degalų vartojimo mokesčio ir mėnesinių transporto priemonių mokesčio.
BelgijaPirkėjams kompensuojama iki 30 % elektromobilio kainos (maks. 9000 eurų).
AirijaSumažinti elektromobilių registracijos mokesčiai – maks. 2500 eurų.
PortugalijaElektromobiliai visiškai atleisti nuo registracijos mokesčio.

Lietuvoje, kaip sako Ekologinio judėjimo „Eko Banga” vadovas Vytautas Ratkevičiaus, žodinis palaikymas iš valstybės jaučiamas, bet apie realią finansinę paramą kalbėti sunku. Tą pripažino ir pats Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis - esą logiška, kad gyventojus reikėtų skatinti ir finansinėmis priemonėmis, tačiau kaip ir kada, dar neaišku. Tiesa, su valstybės tarnautojų pagalba kol kas bent jau sprendžiamos įvairios teisinės problemos, nes šiuo metu Lietuvoje pagamintus elektromobilius sunku net įregistruoti kaip transporto priemonę. Be to, valstybės paramos prireiks ir kuriant infrastruktūrą šiai transporto priemonei – įkrovimo stoteles ir pan.

Kol ministrai svarsto, ekoentuziastai dirba. Lietuvoje jau yra sukurtas lietuviškas elektromobilis „JonElis“. Mieste šiuo automobiliu pavyks nuriedėti 100, o užmiestyje - 80 km. Kelionė iš Vilniaus į Kauną – kainuotų apie 9 Lt.

Dar vieno lietuviško elektromobilio „Honda RE“ (perdarytas iš „Honda HRV“) konstruktorius Mindaugas Milušauskas skaičiuoja, kad jam elektromobilis kainavo 30 tūkst. Lt, didžiųjų automobilių gamintojų elektromobilis galėtų kainuoti maždaug tiek pat eurų.

Lietuvoje „žaliuosius“ sprendimus buityje gyventojai renkasi ne dėl valstybės paramos, kaip yra nemažai užsienio šalių, bet dėl asmeninių priežasčių. Vieni prisideda iš idėjos, kiti bando paskaičiuoti ir finansinę naudą – tiesa, dėl nepigių technologijų, atsiperka šios investicijos tik per ilgesnį laiką. Galima sveikinti tuos entuziastus, kurie savo darbais ir pavyzdžiais išjudina kitus.