„Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvoje darbo užmokestis auga daug lėčiau nei ekonomika ar produktų kainos dėl darbdavių nenoro investuoti į darbuotojų ateitį, aukšto nedarbo lygio, didelio darbo jėgos apmokestinimo ir darbuotojų paskatos neturėjimo prašyti didesnio oficialaus darbo užmokesčio.
Paskutiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1 673 litai.
Komercinio banko atstovas teigia, kad atlyginimams greičiau augti padėtų darbo jėgos apmokestinimo bei darbuotojų paskatų dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“ mažinimas ir griežtinama darbo biržoje prisiregistravusių gyventojų kontrolė.
Atlyginimams skiria vis mažiau uždirbtų pajamų
Ekonomisto nuomone, darbuotojų atlyginimai kiltų greičiau, jei būtų didinamas vartojimo, turto ir importuojamų energetinių išteklių apmokestinimas, įvesta Sodros pensijų kaupimo sistemos taškų sistema, privaloma išlaidų deklaracija, socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių mokėjimo prievolė būtų perkelta nuo darbdavio ant darbuotojo pečių.
„Nordea“ atstovas teigia, kad dar prieš trejus metus darbdaviai darbuotojams atiduodavo 46 proc. sukurtos pridėtinės vertės, o šiuo metu atlyginimams skiria 39 proc.
„Jei įmonių savininkai taip pat dosniai dalintųsi savo įmonėse sukuriama pridėtine verte su savo darbuotojais, kaip ir 2009 metais, tai šiuo metu vidutinis darbo užmokestis būtų apie 15 proc. didesnis. Tačiau įmonių savininkai neskuba to daryti dėl vyraujančio neapibrėžtumo, aukšto nedarbo lygio ir santykinai didelio darbo jėgos apmokestinimo Lietuvoje“, - pastebi Ž. Mauricas.
Užmokesčio apmokestinimas oficialius atlyginimus paverčia prabanga
Specialistas teigia, kad didžiulis darbo jėgos apmokestinimas oficialų darbo užmokestį paverčia „prabanga“, kurią įmonės gali sau leisti tik esant stabiliai įmonei finansinei bei šalies ekonominei situacijai.
„Taigi natūralu, kad įmonės visais būdais stengiasi ieškoti darbuotojų, sutinkančių dirbti už mažesnį ar „neoficialų“ darbo užmokestį. Tačiau tokia padėtis yra žalinga, nes ji trukdo vidaus vartojimo atsigavimui, mažina biudžeto išlaidas bei skatina gyventus gyventi iš pašalpų, kurios neretai yra didesnės negu atlygis po mokesčių“, - teigia banko atstovas.
Nors vis dėlto gyventojų užmokestis po truputį auga, infliacija visą atlyginimo padidėjimą sėkmingai „suvalgo“. 2011 m. darbo užmokesčio augimas buvo 0,6 proc., o vidutinė infliacija siekė 4,1 proc. 2012 m. pirmąjį pusmetį atlygimai augo 2,3 proc., o infliacija buvo 3,7 proc.
Darbdavių nenorą pasidalinti sukuriama vis didesne pridėtine verte atskleidžia BVP vienam gyventojui ir atlyginimo augimo rodikliai. 2011 m. atlyginimams augus 0,6 proc., BVP vienam gyventojui augo 11,5 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį atlyginimams augant 2,3 proc., BVP vienam gyventojui – 12,2 proc.
