Gruzijos turizmo informacijos centro duomenimis, kasmet į Gruziją atvyksta 3-4 tūkst. turistų iš Lietuvos. Daugiausia jų sulaukta praėjusiais metais – 4 081, tačiau gali būti, kad šį skaičių gerokai viršys šie metai – iki rugsėjo Gruzijoje jau viešėjo 3 448 turistai. Palyginus su kitų valstybių turistų skaičiais, Lietuva atrodo gana kukliai – daugiausia Gruzijoje lankosi turkai, azerbaidžaniečiai, armėnai bei rusai.
Turistų Gruzijoje galėtų būti ir daugiau – turizmo sektoriaus darbuotojai pripažįsta, kad atsiradus tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos dar daugiau apsilankytų lietuvių. Šiuo metu atskristi į Tbilisį galima iš Rygos, Kijevo ir Minsko, vidutiniškai lietuviai praleidžia 9 paras.
Nors dar Sovietų Sąjungos laikais Lietuvą ir Gruziją siejo ypatingai draugiški santykiai, tačiau po kilusio Rusijos-Gruzijos karo gruzinus palaikiusi Lietuva tapo gyventojų numylėtine – lietuviai sulaukia išskirtinio dėmesio, iki šiol jiems dėkojama už palaikymą.
„Jūs žinote, ką reiškia patirti galingą Rusijos priespaudą, todėl tik tokio paties likimo valstybės viena kitą labai gerai supranta“, – lyg susitarę kalba gruzinai.
Nors antrąją kadenciją baigiantis prezidentas Michailas Saakašvilis Gruzijai bandė suteikti galimybę gyvenimą pradėti iš naujo ir iki šiol skiria didžiules sumas šalies atstatymui, tačiau savo šalyje sulaukia ne tik teigiamų vertinimų – gyventojai neslepia, kad prezidentą palaiko tik 50 proc. gruzinų, ir yra net tokių, kurie jį net vadina ligoniu. Politika gruzinams – jautri tema, ir po netrukus įvyksiančių Parlamento bei kitąmet įvyksiančių prezidento rinkimų turėtų paaiškėti, kokiu keliu šalis eis toliau.
Nors kainos Gruzijoje panašios į lietuviškas, tačiau jos neatrodo labai draugiškos daliai gruzinų – minimalus atlyginimas tėra vos 300 Lt, o pensija – 160 Lt. Tiesa, sostinėje Tbilisyje ir Juodosios jūros pakrantės miesteliuose situacija atrodo visiškai kitokia nei provincijoje – verslininkai stengiasi išnaudoti visas galimybes ir investuoja į turizmo sektorių. Apskritai, Gruzijos valdžia tikisi, kad būtent iš turistų galima gauti naudos šaliai, todėl infrastruktūrai sutvarkyti skiria didelius pinigus. Vienas iš pavyzdžių – per metus buvo atstatyta įspūdingo dydžio Axalcixės pilis.
Atgimstančia Gruzija bando pasinaudoti ir Lietuvos verslininkai – Tbilisyje galima rasti ne vieną su mūsų šalies vardu siejamą prekybos centrą, čia be problemų galima nusipirkti ir lietuviškų maisto produktų. Keli entuziastai yra įkūrę kelionių agentūrą, kuri teikia įvažiuojamojo turizmo paslaugas, be to, jau yra atidarytas ne vienas lietuvių viešbutis ir nakvynės namai.
Beje, „Borjomi“ vardas priklauso Gruzijos valstybei – mineralinį vandenį pilstanti gamykla turėjo gerokai pakovoti, kad specialiame aukcione įgytų teisę 25 metus pilstyti „Borjomi“. Nors specialiai ekskursijos į mineralinio vandens gamyklą nėra organizuojamos, tačiau aplankyti ją galima Borjomi miestelyje – įspūdžių ištroškusiems turistams siūloma paragauti tiesiai iš gelmių išgaunamo dar karšto vandens. Gruzinai sako, kad „Borjomi“ šiandien yra tokios pačios sudėties ir kokybės, kaip ir prieš 150 metų.
Šiandien Gruzija patenka į Pasaulio banko sudarytą investuoti patrauklių šalių sąrašo dvidešimtuką, todėl nenuostabu, kad į šią šalį žvalgosi ir Lietuvos pramogų pasaulio atstovai, su vietos atstovais kuriantys bendrus televizijos projektus – ypatingą realybės šou dar šį rudenį turėtų filmuoti Sauliaus Urbonavičiaus („Samo“) vadovaujama kompanija. Kaip vieną iš didesnių sėkmės pavyzdžių gruzinai visada lietuviams pamini savo dainininkę Šoreną Džaniašvili, su aktoriumi Audriumi Bružu sukūrusią šeimą Lietuvoje.
Vis dėlto, Lietuvos verslininkams Gruzija dar ne iki galo atrasta – valdžios atstovai užsimena, kad mūsų šalių bendradarbiavimas galėtų būti naudingesnis abiem pusėms. Kaip pavyzdį jie įvardija „Borjomi“ – įkūrę atstovybę Lietuvoje mineralinio vandens gamintojai žengia į Europą.
