Prieš metus kitus manyta, kad Lietuvoje ekologiniai ūkiai sudarys 15 proc. šalies ūkių, deja, to pasiekti nepavyko. Mūsų šalies ekologinių ūkių šeimininkai teigia, kad jų plėtrą stabdo valdžios užmojai griežtinti kontrolę. Antai pagal sugriežtintus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus didelės sankcijos taikomos ūkiams, kurių pasėliuose randama daugiau kaip 10 proc. piktžolių. Tuo tarpu italai tiesiog nesupranta, kaip galima reikalauti tokio piktžolėtumo procento. Jie sako, kad piktžolėtumas ekologiniuose ūkiuose – natūralus dalykas. Jeigu kontroliuojančių įstaigų darbuotojai jų pasėliuose nerastų piktžolių, kiltų įtarimų, ar šie nenaudoja chemijos, ar nenusikalsta prieš vartotoją.
- Kontrolė – svarbus dalykas, tačiau ji privalo būti protinga, netrukdyti žemdirbiui dirbti savo darbą, - sakė italų ūkininkai. Jų ūkiuose leidžiamas 30-40 proc. piktžolėtumas. Kontrolė jų vykdoma taip pat, tik tikrintojai skaičiuoja ne piktžoles kvadratiniame metre, o domisi užauginto produkto kokybe, tikrina, ar auginant produkciją, ją gaminant nebuvo naudojama chemija.
Matydami skirtumus, mūsų šalies ūkininkai ne be reikalo baiminasi, kad, pakeitus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, gali būti taikomos įvairios sankcijos, kurių griežčiausia – tiesioginių išmokų nemokėjimas. Jeigu „Ekoagros“ tų laukų nesertifikuos kaip ekologinių, sumažės ūkio plotas, dėl to pagal KPP ekologinio ūkininkavimo reikalavimus gali tekti grąžinti ir ankstesniais metais gautą paramą.
Veneto BVP sudaro 9,4 proc. Italijos BVP, t.y. 138993,5 mln. EUR. Svarbiausios ūkio šakos yra žemės ūkis (daržovės, obuoliai, vynuogės, vyšnios, cukriniai runkeliai, pašarai, tabakas, kukurūzai, žirneliai), maisto, tekstilės pramonė, turizmas.
Italai iš Veneto regiono džiaugiasi, kad jų ekologiškos daržovės tampa vis populiaresnės. 2011 m. duomenys patvirtina tendenciją, kad ekologiškų produktų poreikis pastaraisiais metais padidėjo net 13 proc., jų daugiau reikia restoranams, kaimo turizmo sodyboms, mokyklų valgykloms.
Ekologišką maistą galima atpažinti iš ženklinimo. Tokie produktai žymimi etikete, kurioje pateikiama svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, įstaiga, gamintojo vardas. Pirkdami ekologišką produktą, pavyzdžiui, turguje, pirkėjai visuomet gali paprašyti pardavėjo dokumentų, įrodančių, kad prekės ekologiškos.
Veneto regiono ekologiniai ūkiai yra susikooperavę, turi savo parduotuvių tinklą. Organizuotai dirbdami 204 ūkininkai savo užaugintomis daržovėmis aprūpina 52 kaimo turizmo sodybas, 27 restoranus, veikia 150 parduotuvių, kuriose prekiaujama jų produkcija. 74 šio regiono savivaldybės dalyvauja programoje, pagal kurią į mokyklas tiekiamas ekologiškas maistas. Tai, kad vis daugiau Italijos vaikų kasdien valgo tik ekologiškas daržoves ir vaisius – bendras šalies valdžios ir ūkininkų darbo rezultatas.
Ekologiniuose ūkiuose Veneto krašto žemdirbiai gauna po 4-5 t/ha javų (paprastuose ūkiuose derlius didesnis, juose prikuliama po 6-8 t/ha), kukurūzų ekologiniuose ūkiuose užauginama po 6-7 t/ha (paprastuose 10-11 t/ha).
Ūkininkams padeda žemės ūkio specialistai ir mokslininkai, vyksta mokymai, rengiami įvairūs projektai. Nepaisant to, kad ekologiški produktai yra brangesni, nei užaugintieji chemizuotame ūkyje, jų paklausa didėja. Kooperatyvas, vienijantis ekologinius ūkius, turi bazę, kurioje pagal iš anksto sudarytas sutartis užsakovams paskirsto šviežių daržovių ir vaisių siuntas, todėl italų šeimas ar darbo kolektyvus pasiekia jų pageidaujami produktai, už kurių kokybę garantuoja augintojai.
Susitikimo metu kalbėdamas su Lietuvos ūkininkais Veneto regiono žemės ūkio kooperatyvo vadovas Franco Zecchinato teigė, jog nepaisant poreikių ir ekologiškų produktų populiarumo, ekologiškos produkcijos Italijoje trūksta, jos nėra dar tiek, kiek reikėtų.
F. Zecchinato „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog italai norėtų bendradarbiauti su mūsų šalies ūkininkais, pirktų Lietuvoje užaugintų ekologiškų javų, žirnių, kitų kultūrų.
