Prieš kelias dienas oficialūs Europos Komisijos (EK) atstovai pranešė, kad pritaria siūlymui leisti gaminti pašarus gyvūnams iš įvežtinių žaliavų, kurių sudėtyje yra nedideli kiekiai ES neleistinų GMO.
Tokiu būdu pašarams gaminti galės būti naudojamos žaliavos, kuriose neleistinų GMO kiekis neviršys 0,1 proc. Nors atrodytų, kad tai labai nedidelė dalis, šis leidimas gali paskatinti GMO šalininkus, daugiausia amerikiečius, ateityje dar aktyviau veržtis į ES rinką, kuri iki šiol laikėsi gana atsargaus požiūrio į GMO. Kaip žinome, ES pašarų pramonė itin priklausoma nuo įvežtinių žaliavų, kurios sudaro didelę dalį sunaudojamo jų kiekio.
Kokią įtaką ES, o kartu ir Lietuvos pašarų rinkai, maisto produktams turės pastarasis EK sprendimas, „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vedėją Angelę LIUBECKIENĘ:
- Dabar ES naudoti gyvulių pašarams ir tiekti į rinką galima tik tuos iš GMO pagamintus produktus bei produktus, savo sudėtyje turinčius GMO, jeigu jie turi atitinkamą leidimą. Tai reiškia, kad šie produktai yra įvertinti Europos saugos institucijoje (EFSA) ir yra jos išvada, kad jie neturės neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai. Tačiau Europos pašarų gamintojų asociacija (FEFAC) jau seniai teigia, jog gamintojai nebegali įvežti tokių pašarų, kuriuose nebūtų ES neleistinų GMO likučių.
Jie atsiranda labai paprastai: GMO auginančios šalys turi labai daug įvairių augalų, o ES daug jų neleidžiamos. Prastai išvalius žaliavas gabenančių laivų triumus, ES neleidžiamų GMO likučiai patenka į žaliavas, gabenamas į Bendriją. ES kontrolės institucijos tai traktuodavo kaip galiojančių įstatymų dėl GMO pažeidimą. Taigi, FEFAC nuomone, reikia klausimo techninio sprendimo.
Greičiausiai todėl EK parengė reglamento projektą dėl oficialiai kontrolei imamų pašarų mėginių analizės metodų, nustatant neįteisintų GMO priemaišas. Šis projektas buvo svarstytas EK nuolatiniame GMO komitete. Tačiau balsuojant nebuvo surinkta dauguma ir projektas tuomet nebuvo patvirtintas. Tuomet EK projektą šiek tiek koregavo (aiškiau apibrėžė, kuriems GMO šis leidimas būtų taikomas) ir prašė šalis nares į šį klausimą pažvelgti labai rimtai, ypač dėl to, kad ES jaučiamas pašarų trūkumas, jie brangsta. EK teigia, kad tai nėra ES neleistinų GMO įteisinimas, o tik tyrimo metodų harmonizavimas. Pašarai laikomi atitinkantys ES galiojančius teisės aktus, jeigu juose yra ne daugiau kaip 0,1 proc. neįteisintų GMO likučių.
Pakoreguoto projekto svarstymas buvo perkeltas kitam, Gyvūnų sveikatos ir gerovės komitetui, kuris balsų dauguma jam pritarė. Taigi į ES bus leidžiama įvežti ne visus GMO, o tik tuos, kurių žinomi ir įteisinti laboratoriniai nustatymo metodai. Tai pagal patvirtintą reglamento pakeitimą dabar apspręsti analizės metodai. Pašaras būtų traktuojamas kaip neatitinkantis šiuo metu galiojančio reglamento 1829/2003 tada, kai jame aptiktas neįteisinto GMO viršija 0,1 proc.
Lietuvos, kaip ir dar šešių šalių (Latvija, Lenkija, Slovėnija, Malta, Kipras ir Graikija) pozicija buvo nepritarti šiems pakeitimams. EK pateiktas projektas iš esmės reiškia tam tikrų neįteisintų GMO priemaišų toleranciją pašaruose 0,1 proc., nežiūrint to, kad įmanoma nustatyti ir mažesnį jų kiekį. Manome, kad taikytina neįteisintų GMO priemaišų nustatymo riba turėtų būti peržiūrima, atsižvelgiant į laboratorinių tyrimų rezultatų tikslumo ir patikimumo didėjimą.
Įvertinant tai, kad ES nėra galutinių išvadų dėl galimo ilgalaikio GMO poveikio sveikatai ir aplinkai, bei atsižvelgiant į tai, kad praktiškai sudėtinga atskirti žaliavos teikimą pašarų gamybai nuo jos teikimo maisto gamybai, manome, kad neįteisintų ES GMO priemaišų toleravimas gali kelti nepasitikėjimą pašarų ir maisto produktų kokybe rinkoje, todėl neįteisintiems GMO tolerancija neturi būti taikoma.
Kadangi projekto atsiradimą lėmė ES apsirūpinimo baltyminiais pašarais problemos, manome, kad šios problemos turėtų būti sprendžiamos skatinant baltyminių kultūrų ES auginimą ir taip mažinant priklausomybę nuo pašarų importo.
Taigi minėtieji reglamento pakeitimai dėl GMO bus patvirtinti. Viena vertus, gal ir nėra gerai, kad ES nuolaidžiauja GMO šalininkams. Kita vertus, tai palengvins pašarų gamintojų apsirūpinimą žaliavomis. Pavyzdžiui, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija labai seniai to prašė, nes pašarų gamintojai turėjo problemų dėl neleistinų GMO likučių, kurių kontrolės institucijos buvo radę.
Dabar į ES leidžiama įvežti gana nemažai GMO produktų, daugiausia GM sojų, kurios naudojamos pašarų gamybai. Ne paslaptis, kad GM sojas ir kitus augalus auginančios šalys (daugiausia Amerikoje) nuolat išranda naujų GMO, t.y. modifikacijos augaluose nuolat keičiasi. Ne visų modifikacijų augalus ES leidžia įvežti. Pavyzdžiui, baigiasi leidimai tiems GMO, kuriuos galima įvežti į ES iki 2012 m.
Taigi įvežtinėse žaliavose dažnai randama naujų GMO likučių, kuriems EK dar tik svarsto, leisti juos, ar ne ateityje. Importuotojai ir leistinas ES ir kitas GMO turinčias žaliavas vežioja tais pačiais laivais. Tokiu būdu Europoje ir atsiranda neleistinų GMO likučių.
GMO invazija, suprantama, didėja ir šis reiškinys priimamas labai nevienareikšmiškai. Daug kas teigia, kad GMO yra progreso dalis ir pasaulis jo neišvengs. Kiti, priešingai, GMO vertina kaip menkai ištirtus, galimai kenksmingus žmonėms ir gyvūnams.
