Šiam tinklui dabar priklauso aštuonios šalies viešojo maitinimo įmonės. Jų lankytojams teikiama informacija apie patiekiamų valgių sudėtį, kilmę.
Vienas iš atsakingo verslo restoranų veiklos principų – kad ne mažiau nei 20 proc. produktų, iš kurių gaminami patiekalai, būtų vietiniai, t. y. užauginti arba pagaminti Lietuvoje, o ne mažiau kaip 10 proc. produktų būtų ekologiški. Tai – kol kas siekiamybė.
Vilniuje, restorane „Terrazza“, pristatant atsakingų restoranų tinklo darbo principus ir patiekalus paaiškėjo, kad tarp šių įmonių bei šalies ūkininkų dar nenutiesti tvirti, abiems pusėms naudingi bendradarbiavimo tiltai. Jei taip būtų, tikėtina, kaime sumažėtų dirvonuojančių žemės plotų, taigi ir bedarbių arba menką pelną gaunančių ūkių savininkų.
Atsakingų restoranų tinklui priklausančių maitinimo įstaigų vadovai teigia Lietuvoje pasigendantys vietinių žaliavų, iš kurių galėtų pagaminti kokybiškus patiekalus.
Už kokybę - gerai mokėtų
„Patiekalas pagamintas iš Prancūzijoje užaugintų juodaplunksnių, laisvo laikymo vištų krūtinėlių. Garnyras – makaronai, pagaminti iš ekologiškų Ustukių malūno miltų ir mūsų ūkininkų kiaušinių, įpylus alyvų aliejaus“, – atsakingų restoranų tinklo pristatyme teigė viešbučio „Radisson Blu Astorija“ restorano vyriausiasis virėjas Gediminas Andriuškevičius, kviesdamas dalyvius paragauti jo sukurtą bei pagamintą patiekalą, ir pridūrė: – Deja, ne visada galime įsigyti kokybiškų lietuviškų produktų, tad tenka jų dairytis užsienyje.“
Virtuvės meistras, paklaustas, kuo lietuviškų vištų krūtinėlės prastesnės už prancūziškų, teigė nežinąs nė vieno mūsų šalies sertifikuoto vištų ūkio, kur paukščiai būtų auginami laisvėje ir negautų kenksmingų priedų.
„Kas turi tokį ūkį, tegu paskambina mums – mielai nupirksime jo vištas. Už kokybišką produktą sutinkame gerai mokėti, – sakė G. Andriuškevičius, minėdamas kitą sėkmingo bendradarbiavimo tarp atsakingų restoranų ir ūkininkų sąlygą: – Vieną ar kitą kokybišką produktą turime gauti nuolat ir tokiais kiekiais, kokių mums reikia. Antai vieną savaitę vištų krūtinėlių ar šparagų galbūt mums reikės tiek, kitą – mažiau ar daugiau.“
Trūksta ir antienos, ėrienos, labiausiai - kooperacijos
Pasak G. Andriuškevičiaus, netrūksta žmonių, kurie atsivalgė dirbtinės kiaulienos ir vištienos, jie nori valgyti sveiką maistą ir už tokį sutinka mokėti daugiau nei už nesveiką. Narveliuose, po lempomis užaugintų ir kenksmingais priedais lesintų vištų krūtinėlės esančios ir vandeningos, ir daug didesnės, nei augintų laisvėje ir lesintų sveikai.
Vandeningosios krūtinėlės išvirtos ar kitaip termiškai apdorotos tampa sausos. To nepasakysi apie laisvėje augusių vištų krūtinėles: valgydamas jauti jų minkštumą, sultingumą.
Kinų maisto restorano „Kinų rožė“ savininkė Laima Jakovleva teigė susidurianti su dideliais kiekiais tiekiamų kokybiškų lietuviškų produktų problema: „Mūsų restoranui kiekvieną mėnesį reikėtų po 100 kg gerų – riebių ir kartu raumeningų – ančių. Dabar patiekalus tenka gaminti iš atvežtinių.“
„Ūkininkai nesiryžta daugiau auginti, baimindamiesi, kad nebus rinkos. Tikėtina, kad atsakingų restoranų tinklas padės suburti ūkininkus, kad jie nuolat ir dideliais kiekiais tiektų mums daržoves, pieno ir mėsos produktus“, – vylėsi A. Eigminienė. Kooperuotis! Štai ką ūkininkams, jos manymu, reikėtų daryti, kad restoranams nestigtų kokybiškų vietinių žaliavų. Kooperacija būtų naudinga ne tik ūkininkams, restoranams – laimėtų ir pastarųjų lankytojai, nes pigiau mokėtų už patiekalus. A. Eigminienė sakė tuo įsitikinusi Italijoje – ten įsteigus vyno kooperatyvą, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms jo tiekiamas vynas yra pigus, bet geras.
Ūkiai - nebūtinai sertifikuoti: galima jais ir pasitikėti
Kaip ir kur dabar atsakingo verslo restoranai gauna žaliavų gaminti patiekalams, kurie atitinka sveiko maisto kriterijus?
„Einu į turgų – susipažįstu su ūkininkais... Kai kurie neturi ekologinio ūkininkavimo pažymėjimų, tačiau žinau, kad nepurškia chemikalų, – sakė A. Eigminienė. – Be to, mano šeima turi avių ūkį. Auginame ir daržovių.“
G. Andriuškevičius patvirtino, jog šalies ūkiai, iš kurių įsigyjama žaliavos, nebūtinai turi būti sertifikuoti – pakanka jais pasitikėti, žinoma, juose kartas nuo karto apsilankant: „Viename šparagų ūkyje lankydamasis įsitikinau, kad jame nenaudojamos kenksmingos medžiagos.“
Daržoves atsiunčia italai - kodėl negalėtų tiekti lietuviai?
A. Eigminienė teigė bendradarbiaujanti su Italijos ūkininkais: „Jie vakuumo pakuotėje atsiunčia konservuotus pomidorus, kitas ekologiškas daržoves, iš jų gaminame padažus. Šių daržovių galiojimo terminas – 1-2 mėnesiai.“
Lietuvoje pasigendama ir žuvų, kitų jūros gėrybių, tinkamų gaminti sveikus patiekalus.
Renginyje buvo kviečiama pasimėgauti ir patiekalu, pagamintu iš omaro, atvežto iš Kanados, sertifikuoto – sugauto laikantis tausojamosios žvejybos principų.
Gamtosaugininkas Robertas Staponkus apgailestavo, kad Lietuva neseka amerikiečių, danų, lenkų, švedų, vokiečių pavyzdžiu – nesertifikuoja žvejininkystės, stengdamasi nepereikvoti gamtinių išteklių: „Šalyje turėtų būti sudaromi perspektyviniai 10 metų planai – kur žvejoti ir kiek sužvejoti. Be to, žvejybos įranga negali žeisti ekologininkų – negali būti naudojami dugniniai tralai, kai nugremžiamas dugnas, kur žuvų mitybinė bazė – kur jos ieško maisto. Deja, tokias iniciatyvas slopina ne kas kitas, o Aplinkos ministerija.“
Jokių GMO!
Gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius nuogąstavo, kad didžioji dalis Lietuvoje naudojamų pašarų – genetiškai modifikuoti: į juos pridėta genetiškai modifikuotų sojų. Kai kurie ūkinininkai atsisako tokių pašarų – suvokia, jog per pašarus kenksmingas GMO poveikis persiduoda gyvuliui, iš jo – žmogui.
Nustatyta, kad amerikiečiai pirmauja pasaulyje pagal sergamumą alergijomis todėl, kad valgo daug genetiškai modifikuoto maisto. Tačiau JAV toleruojamas toks maitinimasis pelno sumetimais. „Iš to – nauda ir farmacininkams. Pirmiausia žiūrima pelno, o tik paskui – žmonių sveikatos...“ – svarstė A. Gaidamavičius.
Atsakingų restoranų tinklui priklausančios įmonės įsipareigojo negaminti patiekalų iš genetiškai modifikuotų žaliavų.
G. Andriuškevičius ir jo kolega Vilius Vaičekauskas siūlo ūkininkams įkurti internetinę svetainę ir joje skelbtis, kas kokią saugią produkciją gamina.
