Įstatymo, reglamentuojančio pluoštinių kanapių auginimą, nėra, tačiau vis daugiau šalies ūkininkų ryžtasi auginti šiuos kitose ES šalyse plačiai paplitusius augalus.
Uždraudė dėl narkotinių medžiagų
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos Zofijos Jankauskienės, kanapių augintojų Lietuvoje niekada nebuvo daug. 1956 m. Lietuvoje buvo pasėta 331 ha kanapių, o 1964 m. kanapes vis dar augino keli Panevėžio apylinkių ūkininkai. „Kanapių auginimas Lietuvoje uždraustas, remiantis 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos priimta bendrąja konvencija dėl narkotinių medžiagų. Tačiau ji netaikoma kanapių augalams, kultivuojamiems vien tik pramoniniams reikalams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Todėl ES leidžia auginti pluoštines kanapes, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 proc.“, – sakė Z.Jankauskienė. Nuo 2006-ųjų ūkininkai siekia į laukus grąžinti šią kultūrą, kurią sunkiai sekasi legalizuoti. Norintiesiems auginti šią kultūrą vyresnioji mokslinė bendradarbė pataria sėti tik sertifikuotą sėklą ir būtinai turėti sertifikatą su jame įrašytais augalo sukaupiamo THC duomenimis.
Spaudžia aliejų
Rokiškio rajono ūkininkas Alis Vėjelis, pasikliaudamas ES leidimu auginti pluoštines kanapes, pernai jų pasėjo 2,5 ha. Tačiau, pasak pašnekovo, prieš pradėdamas įgyvendinti savo užmojus, jis vis dėlto nusprendė pasikonsultuoti su policijos pareigūnais, kurie akylai stebėjo jo lauką. „Rudenį sužinojau, kad liepos mėnesį man buvo užvesta administracinių teisės pažeidimų byla. Vėliau ji buvo nutraukta, nes atlikti laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad tai ne narkotinė medžiaga, o pluoštinės kanapės“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi ūkininkas. Šiais metais A.Vėjelis pluoštinėms kanapėms ketina skirti 2 ha žemės. Ūkininkas pernai sėjo ‘USO 31’ veislės kanapes, iš kurių spaudžia aliejų. Pašnekovas prasitarė, kad auginti kanapes ir spausti aliejų jį paskatino gydytojas, į kurį jis kreipėsi dėl sąnarių skausmų. Sveikatos problemų turėjęs ūkininkas pamiršo visus negalavimus.
„Nekaitintame kanapių aliejuje yra daug omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, naudingų imuninei sistemai, širdžiai ir kraujagyslėms. Paskrudintos kanapių sėklos – taip pat puikus priedas prie įvairių patiekalų“, – sakė ūkininkas.
Plačiai naudojamos
LAMMC Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė taip pat pabrėžė kanapių naudą. Iš šio augalo gaunamas ne tik vertingas pluoštas, bet ir celiuliozė bei kaitrūs spaliai, kuriems sudegus lieka nedaug pelenų.
Kanapių pluoštas gali būti naudojamas pramonės gaminiuose grynas (100 proc.), tačiau jis dažnai maišomas su kitais natūraliais – lino, medvilnės arba šilko pluoštais. Sėklos naudojamos maistui, pašarams, kaip žaliava aliejui, o spaliai – statybinėms medžiagoms gaminti, mulčiui, kraikui ir kt. „Spaliai galėtų būti gera žaliava kurui: jų energetinė vertė didesnė negu daugelio rūšių medienos“, – sakė mokslo darbuotoja.
E.Gruzdevienė pabrėžė ir dar vieną ypatingą kanapių savybę – naikinti šalia esančias piktžoles. „Jos turi fitoncidų, todėl laukuose, kur jos augo, lieka mažiau piktžolių. Beje, jos gali būti auginamos sunkiaisiais metalais užterštuose dirvožemiuose, nes sukaupia juos ir išvalo dirvą“, – pridūrė E.Gruzdevienė.
Tiria kanapes
Pasak LAMMC Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos Z.Jankauskienės, kanapių pluošto kiekis ir stiebų derlius gali būti labai įvairus. Kanapių pluošto kiekis stiebuose priklauso nuo jų veislės, dirvožemio, tręšimo, nuėmimo laiko, taip pat nuo stiebo storio ir jo šakotumo. Kanapių derlingumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, dirvožemio, mažiau – nuo veislės, tręšimo, sėjos laiko. Z.Jankauskienė teigė, kad jų tirtos veislės Lietuvos klimato sąlygomis auga gerai. Daugiausia žaliosios masės užaugina ‘Epsilon 68’ bei
‘USO 31’ veislių kanapės. Ilgo pluošto produkcijai gauti tinkamesnės yra ‘Beniko’, ‘Bialobrzeskie’ ir ‘USO 31’ veislių kanapės, mažiau pluošto užaugina ‘Epsilon 68’ ir ‘Felina 32’ veislių kanapės. „Tirtų veislių ilgo pluošto kokybė labai nesiskyrė, kiek lankstesnis buvo lenkiškų veislių ‘Beniko’ ir ‘Bialobrzeskie’ pluoštas, tad šių veislių kanapės gali būti tinkamesnės auginant jas tekstilės tikslams“, – pabrėžė vyresnioji mokslo darbuotoja. Ištirta, kad daugiausia spalių gaunama iš ‘USO 31’ veislės kanapių stiebų. Šios ankstyviausios veislės kanapės tinkamiausios ir sėkloms auginti.
Užauga ir be chemikalų
Kai kurių autorių teigimu, kanapių auginimas yra gana paprastas, nes joms nereikia arba reikia labai mažai naudoti chemijos. Kanapės stelbia piktžoles, atbaido kenkėjus, jas retai pažeidžia grybinės ligos. Jas rekomenduojama auginti ir ekologiniuose ūkiuose. Tačiau patartina pasirūpinti, kad jos būtų sėjamos į derlingą dirvą, nes dideliems derliams gauti reikia daug maisto medžiagų. Z.Jankauskienė, kalbėdama apie kanapių vegetaciją, teigė, kad ji tęsiasi apie 120 dienų. Kuo anksčiau kanapė pradeda žydėti, tuo anksčiau ji subręsta. „Atlikdami bandymus pastebėjome, kad anksčiausiai subrendo ‘USO 31’ veislės kanapės, jų vegetacija nuo sudygimo iki sėklų subrendimo vidutiniškai tęsėsi 128 dienas, o kitų veislių – net apie 141 dieną“, – pasakojo vyresnioji mokslo darbuotoja. Ankstyviausia veislė – ‘USO 31’, ji pristatoma kaip labai ankstyva ir Prancūzijoje atliktuose tyrimuose. Ankstyvos veislės yra ir ‘Beniko’, ‘Bialobrzeskie’, ‘Fedora 17’, vidutinio ankstyvumo – ‘Santhica 27’ ir ‘Felina 32’, o ‘Epsilon 68’, ir ‘Futura 75’ – labai vėlyvos.
