„Jeigu pažvelgtumėte į dirvą be gyvybės, jos struktūra būtų gana chaotiška, ir būtent gyvybė sukuria tvarką, - aiškina Naujosios Anglijos universiteto biofizikas profesorius Yanas Jangas (Iain Young). - Bakterijos ir grybeliai užsiima savotišku fengšui ir pertvarko dirvožemio daleles."
Profesorius dirvožemį vadina sudėtingiausia planetos biomedžiaga. „Saujelėje derlingos žemės yra daugiau organizmų negu bendras skaičius žmonių, kada nors gyvenusių planetoje", - sako jis.
Mokslininkai seniai žinojo, kad mikrobai išskiria į klijus panašių medžiagų, kurios suriša dirvą ir keičia jos struktūrą. Y. Jangas su kolegomis iškėlė hipotezę, kad mikroorganizmai galėtų padidinti dirvos akytumą, taip pagerindami vandens ir dujų apytaką. Rentgeno spindulių pagalba jie atkūrė erdvinius sterilios ir įprastinės dirvos mėginius kompiuteryje.
„Atradome, kad biologija, o ypač grybai, daro nuostabų dalyką - jie didina akytumą dirvoje", - teigia biofizikas.
Pasak Y. Jango, grybienos siūleliai stabilizuoja dirvožemio struktūrą, tuo tarpu bakterijos išskiria junginių, kurie sumažina vandens paviršiaus įtempimą, todėl augalams tampa lengviau jį sugerti. „Iš tiesų mikrobai yra dirvožemio architektai ir santechnikai", - apibendrina mokslininkas ir priduria, kad didesnis biologinis dirvos aktyvumas padidina ir sugeriamo anglies dvideginio kiekį.
Naujos žinios galėtų būti panaudotos atstatant normalią suslėgto dirvožemio būklę, taip pat - kuriant dirvas, turinčias pageidaujamų savybių.
„Mes regime pradžią naujo mokslo, kuris leis mums manipuliuoti mikrobų aktyvumu ir išgauti dirvožemį, tinkantį mūsų tikslams", - įsitikinęs profesorius.
