Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad šio prekės ženklo parduotuvėse lietuviškų daržovių kol kas negausu, nes dar neprasidėjęs lietuviškų daržovių derlius.
„Jei lietuviškų daržovių kokybė ir kaina yra tokia pati kaip daržovių iš užsienio, teikiame pirmenybę, be abejo, lietuviškai produkcijai“, - kalbėjo parduotuvių tinklo atstovas.
„Norfa”: česnakų ūkininkai augina per mažai
Paklaustas, kodėl šalies gyventojams vietoj lietuviškų česnakų siūlomi kiniški, D. Ryliškis teigė, kad šie česnakai yra geros kokybės. „Lietuvoje tik nedaugelis ūkių augina česnakus, tad ir jų kainos yra pakankamai aukštos“, - argumentavo pašnekovas.
„Norfa“ atstovas spaudai tikino, kad šiuo metu šiose parduotuvėse prekiaujama lietuviškais agurkais, salotomis, kopūstais, bulvėmis, burokais, svogūnų laiškais, žaliosiomis cukinijomis, krapais. Importuojamos daržovės į šio prekės ženklo parduotuves dažniausiai atkeliauja iš Lenkijos, Ispanijos, Olandijos ir Italijos.
„Šiuo metu iš šalies ūkininkų sunkiausia gauti agurkų ir pomidorų. Situacija gali keistis kiekvieną savaitę. Pastaruoju metu Lietuvoje vyraujantys orai neskatina šių daržovių augimo, tad kol kas lietuviškų agurkų ar pomidorų derlius nėra didelis“, - teigė D. Ryliškis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu Lietuvos ūkininkai siūlo pomidorus pirkti po 4,85 Lt už kilogramą, o tai gerokai brangiau nei užsienio tiekėjų pasiūlymai.
Brokolius auginti - per brangu
„Maxima“ prekybos centruose liepos viduryje galima įsigyti lietuviškų bulvių, burokėlių, agurkų, pomidorų, kopūstų, žalumynų. Parduotuvių tinklo atstovė spaudai Olga Malaškevičienė tikino, kad daugiau vietinių daržovių parduotuvėse nėra, nes klimato sąlygos šalyje netinkamos.
„Mūsų šalies klimatinės sąlygos neleidžia mūsų ūkininkams dideliais kiekiais auginti paprikų, brokolių, artišokų ar baklažanų. Prieš porą metų vienas ūkininkas augino mūsų prekybos tinklui brokolius, tačiau vėliau dėl didelių kaštų šios idėjos atsisakė. Nepakankamai Lietuvoje auginama ir cukinijų, todėl dairomės kaimyninėje Lenkijoje“, - pasakojo pašnekovė.
„Maxima“ atstovė spaudai taip pat vardijo, kad į šio tinklo parduotuvės vežamos daržovės iš Olandijos, Italijos ir Ispanijos – daugiausia pomidorai, paprikos.
„Šalia lietuviškų pomidorų visada siūlome ir importuotų, kadangi Lietuvoje auginami tik įprasti apvalūs pomidorai, todėl visada savo klientams siūlome ir taip vadinamų šakelinių, oranžinių, žalių, beveik juodų ar kitokių rūšių pomidorų, kurių čia dar ūkininkai neaugina. Lietuviškais pomidorais prekiaujame nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios. Daugiausiai lietuviškų pomidorų iki 60 proc. parduodame sezono pabaigoje rudenį-rugsėjį ir spalį“, - kalbėjo pašnekovė.
O. Malaškevičienės teigimu, per metus kasdien vartojamų daržovių jos atstovaujamo prekės ženklo parduotuvėse parduodama beveik 90 proc.
„Daržovių kainoms įtaką daro daugelis faktorių. Vieni svarbiausių – klimatas ir oro sąlygos, kurios Lietuvoje nėra palankios daržoves auginti, todėl augintojams tenka nemažai investuoti, kad numatytam laikui užaugintų daržovių. Taip pat kainai įtaką daro ir daržovių saugojimo sąlygos, - įžvalgomis dalijosi atstovė spaudai. - Mūsų daržovių kainas nulemia ir kaimyninių šalių situacija. Tarkime, kai Rusijoje prieš keletą metų nukentėjo bulvių derlius, mūsų bulvės keliavo į Rusiją, todėl bulvių kainos buvo kone tris kartus užaugusios“.
„Rimi": sunku pasiūlyti lietuviškų paprikų, žiedinių kopūstų, baklažanų
„Netrukus savo pirkėjams pasiūlysime ir lietuviškų brokolių. Laikomės nuostatos, kad, kai tik rinkoje atsiranda vietinio derliaus vaisių ir daržovių, iš karto stengiamės pasiūlyti jų ir savo pirkėjams. Kai turime, pavyzdžiui, lietuviškų kopūstų, importinių net neturime asortimente“, - pasakojo prekybos tinklo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Įmonės atstovė teigė, kad pirkėjams sudėtinga pasiūlyti lietuviškų paprikų, žiedinių kopūstų, baklažanų.
„Augintojai negali jais aprūpinti prekybos centrų. Lietuvoje jų užauga negausiai, pavieniai ūkininkai augina savo poreikiams arba nedidelius kiekius parduoda turgeliuose“, - pastebėjo pašnekovė.
Kaip ir kitų prekybos centrų atstovai, komunikacijos specialistė pabrėžė, kad lietuviškų daržovių pasiūla didžiuosiuose prekybos tinkluose itin priklauso nuo oro sąlygų: „Iki praėjusios savaitės audros prekiavome lietuviškomis šparaginėmis pupelėmis ir salierų stiebais, tačiau liūtis sunaikino praktiškai visą jų derlių, todėl šiuo metu prekiaujame importinėmis šiomis daržovėmis“.
R. Stanaitytė-Česnulienė pripažino, kad derliaus pradžioje lietuviškos daržovės būna brangesnės už užsienietiškas, tačiau derliui gausėjant, kainos krenta, susilygina su importinių daržovių kainomis, o kartais net būna pigesnės.
Pirkėjai lojalesni lietuviškoms daržovėms
Visi parduotuvių tinklų atstovai sutiko, kad nors kartais lietuviškos daržovės ir brangesnės, šalies gyventojai visgi pirmenybę teikia daržovių kilmės šaliai.
„Jeigu lietuviui pirkėjui pasiūlysite du vienodus produktus už panašią kainą ir vienas iš jų bus lietuviškas, o kitas – įvežtas, pirkėjas neabejotinai rinksis lietuvišką. Lojalumas mūsų šalyje išaugintai ir pagamintai produkcijai išlieka labai didelis, todėl importinės prekės tampa paklausesnės tokiu atveju, kai lietuviško atitikmens nėra arba kaina yra gerokai palankesnė“, - pastebėjo bendrovės „Palink”, valdančios prekybos tinklą „Iki“, atstovas spaudai Valdas Lopeta.
Pašnekovas vardijo, kad šio prekės ženklo parduotuvėse šiuo metu galima rasti lietuviškų agurkų, pomidorų, salotų, kopūstų, bulvių, burokėlių, cukinijų. Sunkiau iš ūkininkų gauti – žiedinių kopūstų, brokolių, paprikų, baklažanų, česnakų.
Pasak V. Lopetos, kad į „Iki“ parduotuves iš Italijos atvežamos morkos, salotos ir bulvės, iš Lenkijos – svogūnai, žiediniai kopūstai, salotos, iš Vengrijos – paprasti ir žiediniai kopūstai, kininės salotos.
