Kaip teigiama LVPA pranešime, traktoriaus „Garliava“ projektą atgaivinti ryžosi Kauno Santakos technologijų slėnyje įsikūrusi UAB „Arklita“, ligi šiol savo gamybą kreipusi į vandenvalos projektus, saulės baterijas ir metalo apdirbimą.
Laimėjusi 70 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Intelektas LT“, „Arklita“ planuoja dar šįmet „išbandyti ir paleisti“ pirmąją traktorių surinkimo liniją.
„Skirtingai nuo mūsų pirmtakų, mes orientuojamės ne į NVS šalių, o į Kinijos, Mongolijos bei Šiaurės Korėjos rinkas, todėl mūsų perspektyvos geresnės“, - paaiškino Jonas Padumsis, UAB „Arklita“ direktorius, LVPA pasirašęs sutartį.
Naujųjų laikų lietuviškojo traktoriaus „Garliava“ modelis -- ekologiškas. Jis varomas saulės baterijomis ir kietuoju kuru. Dabar kauniškiai tikisi, kad bandydami patenkinti tokio kuro poreikius, Kauno rajono gyventojai ims vis plačiau auginti degias karklo vyteles.
„Manome, kad ši investicija atsipirks su kaupu, net jeigu traktorius bus ekonomiškai nuostolingas. Juk žalios investicijos – mūsų tėvynės ateitis, o „Intelektas LT“ priemonė kaip tik ir skirta naujoviškoms idėjoms generuoti ir plėtoti“, - gamybininkui antrina LVPA komunikacijos skyriaus vyresnysis informavimo specialistas Deividas Petrulevičius.
Pagaminti lietuvišką traktorių „Garliava“ sumanyta dar Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje. Traktorių gamybos idėją dar 1988 m. iškėlė technikos mokslų daktaras Zenonas Kučinskas, tuomet dirbęs „Lietstaklių projektas“ institute.
Tikėta, kad tai bus proveržio strategija, leisianti Lietuvos žemės ūkio darbuotojus išlaisvinti nuo Baltarusijoje gamintos technikos, panaudoti tuometinių gamyklų pajėgumus ir užsidirbti konvertuojamos valiutos iš jų eksporto.
Pagrindine variklių gamykla galėjo tapti Ukmergės „Vienybė“. Be to, organizuojant gamybą nuspręsta kooperuotis ir su Latvijos bei Estijos įmonėmis.
1990 m. vasario 17 d. LTSR AT Agropramoninio komplekso ir Energetikos komisijos posėdyje, kuriam vadovavo Stanislovas Giedraitis, nusprendė „organizuoti perspektyvaus, aukšto techninio lygio, 50-60 arklio jėgų galingumo ratinio traktoriaus gamybą“.
Traktoriaus entuziastai tikėjo, kad rinkoje egzistuoja rimta niša, nes tuometinėje Tarybų Sąjungoje nebuvo numatyta plėsti tokių traktorių gamybos. Projekte turėjo dalyvauti Garliavos, Kazlų Rūdos remonto mechaninės, Marijampolės, Kauno autoremonto įmonės.
1992 m. gavę pinigų iš Vokietijos Vyriausybės kompanija KHD TechnoTransfer GmbH Lietuvoje imtas kurti traktorių gamybos projektas, atsiėjusį 350.000 DM. Analitikų skaičiavimais, traktorių gamyba tuometinėje Lietuvoje turėjo sukurti 7.000 naujų darbo vietų. Traktoriaus gamyba ėmė plėtoti AB „Gamega“, per trejus su puse metų sukonstravusi 100 traktorių "Garliava".
Tiesa, tuomet „Garliavos“ lietuviškos buvo greičiausiai tik kelios detalės. Jo penkiasdešimties arklio jėgų galingumo variklis buvo pagaminti Rusijoje, priekiniai ratai - baltarusiško MTZ-82, vairas - kombaino SK-5, greičių dėžė - Gaz-53, o važiuoklė - rusiško šarvuočio.
Tačiau palankus momentas pusvelčiui nusipirkti pasitraukiančios TSRS kariuomenės technikos buvo praleistas ir vietoj tuo metu konkurencingos 8.800 rublių kainos, nepriklausomoje Lietuvoje „Garliava“ ėmė kainuoti daugiau nei NVS šalyse – tuometinės Lietuvos eksporto rinkoje.
