Vasaros kaime yra vienas didelis linksmas nutikimas, sako jis. Juk tai vaikystė. Iš ten tik šviesiausi prisiminimai, dulkes nuo prisiminimų nubraukia pašnekovas.
„Moku ir šieną sukrauti, ir prie gyvulio prieiti. Tikriausiai atskirčiau ir avižą nuo miežio“, – pusiau juokais kalba meteorologas.
Populiarusis orų pranešėjas prisipažįsta, kad visas jo dabartinis ryšys su gamta – tai gyvenimas sodų bendrijoje romantišku pavadinimu „Bijūnas“. „Gyvenimas privertė tapti sodininku- mėgėju“, – šmaikštauja p. Šulija. Tiesa, pagrindinė užduotis užsiimant žemės ūkio veikla tenkanti p. Šulijai – atlikti sunkiausius fizinius darbus. Dažniausiai tenka sukasti, palaistyti ar sugrėbti, o daigą į lysvę pasodina, kaip ir priklauso pagal lietuviškas tradicijas, ne pašnekovas, o jo žmona.
Specialiai „Artojo“ skaitytojams Naglio Šulijos ateities įžvalgos ir prognozės Lietuvos žemės ūkiui.
Senolių patirtimi nesiremia
Rengdamas ir kas vakarą iš ekranų pranešdamas žiūrovams orų prognozes senolių patirtimi ir išmintimi nesiremiu.
Jeigu būtų verta jomis tikėti, tuomet hidrometeorologijos tarnybos nelaužytų galvų ir šis mokslas būtų apskritai nereikalingas. Manau, kad mūsų protėviai gamtą stebėjo tiesiogiai, kiekvieną dieną. Matyt, jie pamatydavo daugiau ženklų ar požymių, iš kurių spręsdavo, kas bus. Tačiau tie požymiai mūsų nepasiekė ir išliko tik posakių nuotrupos. Todėl sakyti, kad tai yra protėvių išmintis – negalima. Tai yra tik protėvių išminties likučiai ir mes apie tai mažai išmanome, nes per daug nutolome nuo gamtos ir nematome tų ženklų, kuriuos protėviai galbūt matydavo.
Pavasaris ateis laiku
Vienintelis liaudies orų spėjimo būdas, kuriuo tvirtai pasitikiu, tai kiaulės arba šerno kasos būklė. Paskerdus vieną iš šių gyvūnų reikia pažiūrėti į jo kasą. Skerstuvės turi vykti vėlyvą rudenį, spustelėjus pirmiesiems šaltukams. Pernai rudens pabaigoje apklausiau kelis ūkininkus, kokią kasą skersdami jie matė. Jų apibūdinimai visiškai atitiko šių metų žiemos orus. Kiaulės kasos pradžia buvo plati, paskui susiaurėjusi, o jos ilgis buvo vidutinis. Tokia buvo ir žiema – gruodį spustelėjo speigai, bet vėliau atsileido. Dabar laukia vidutinė ir gan nuobodi žiemos pabaiga. Didelių šalčių neturėtume sulaukti. Žiemos ilgumas, remiantis kiaulės kasos spėjimu, bus standartinis – kovo antroje pusėje sulauksime grįžtančio pavasario.
Iššūkių dar sulauksime
Lietuva yra tokioje klimato juostoje, kurioje orai labai dažnai keičiasi. Dabar sunku pasakyti, ar pasikartos praėjusių metų gamtos kataklizmai, kai vėlyvas ir šaltas pavasaris sunaikino dalį pasėlių, dėl šlapios vasaros įmirko daržai, o vėliau stoję karščiai pribaigė ir tai, kas išliko...
Svarbesnis klausimas ne tas, ar nuskriaus ūkininkus gamta, o ar gali ūkininkai apdrausti būsimą derlių nuo panašių oro išdaigų.
Remiantis ilgamečiais gamtos stebėjimais, aišku tik viena, jei ne šiemet, tai kitąmet kas nors atsitiks: jei ne kruša, tai sausra, o gal liūtys. Norėčiau pabrėžti, kad tokie gamtos reiškiniai mūsų klimato zonoje yra normalūs. Ačiū Dievui, nebūna dvejų vienodų metų iš eilės.
Bjaurių orų būdavo visuomet
Kalbos, jog dėl orų kaitos kaltas klimato atšilimas – nėra visai teisingos. Mat jo poveikis Lietuvai nėra iki galo aiškus. Akivaizdu, kad nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kalnų kartkartėmis vyksta terminiai smūgiai. Prisiminkime, kaip Prancūzijoje prieš penketą–šešetą metų nuo kaitros mirė seneliai, pernai baisūs karščiai ir gaisrai siaubė Rusiją. Nėra jokios garantijos, kad tokie dalykai nepasikartos. Tačiau niekas negali nuspėti, kada nauja karščio banga smogs mūsų platumoms.
Jeigu pavartysime profesoriaus Arūno Bukančio knygelę apie Lietuvos orus, pamatysime, kad buvo daugybė įvairiausių orų ir didelių sausrų, kai net derlius neužaugdavo. Iš įvairių istorinių dokumentų profesorius surinko duomenis apie orų pokyčius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Joje užsimenama ir apie skėrių antplūdžius, kai buvo naikinama viskas, ką šie rasdavo žalio ir sultingo.
Vienintelis ryškesnis pokytis dėl klimato kaitos bus susijęs su miškais. Spygliuočiams bus per šilta augti Lietuvoje, todėl jie trauksis į šiaurę. Išsigąsti neverta, mat šis procesas užtruks kelis šimtmečius, todėl dar turėsime laiko pasidžiaugti eglynais ir pušynais.
Pavasarį – stabiliau
Žemės ūkis neatsiejama ir labai svarbi šalies ekonomikos dalis. Nors specialiai ūkininkams žvaigždžių horoskopų nesudarinėjau, tačiau aišku, kad Lietuvos žemės ūkiui šie metai bus įvairūs.
Jau dabar matome, kaip kaista ekonominė ir politinė situacija. Tokia ji išliks iki kovo ir balandžio sandūros. Pirmosiomis balandžio dienomis įtampa turėtų pasiekti kulminaciją. Vėliau jį slūgs, visi grįš prie savo įprastų darbų ir ritmo. Tad viskas turėtų stoti į senas vėžes.