Nuo kovo 1 d. bendrai veikdami, tačiau nesusitarę (vengdami įstatymu draudžiamo kartelio) pieno supirkėjai vidutiniškai septyniais centais už kilogramą sumažino iš Lietuvos pieno gamintojų superkamos žaliavos kainas. Vienus tiekėjus apie tai įspėjo elektronine žinute, kitiems pranešė telefonu, tretiems pakabino raštelį ant pieno surinkimo punkto durų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, sausio mėn. Lietuvoje buvo supirkta 95,56 tūkst. t pieno. Nemažiau bus supirkta ir kovą. Atimkime iš kiekvieno kilogramo kainos po 7 centus. Beveik septyni milijonai litų. Per vieną mėnesį. O per dvylika?..
Prekybos centruose vartotojai neįperka lietuviškų pieno produktų (per 2011 m. jie pabrango 20 proc.) ir renkasi pigesnius importinius, neretai surogatinius. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą įvežta 584 mln. Lt vertės pieno produktų, daugiausia iš Latvijos (277 mln. Lt), Estijos (140 mln. Lt), Lenkijos (81 mln. Lt), Vokietijos (58 mln. Lt). Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės praėjusiais metais iš kaimyninių šalių įsivežė 295 tūkst. t žaliavinio pieno. Kasmet pieno žaliavos importas išauga apie 40–45 proc. Be to, svetimiems ūkininkams už pieno kilogramą Lietuvos supirkėjai moka 15 centų brangiau nei saviškiams.
Artimiausiu metu ŽŪR pirmininkas A. Stančikas ketina vykti į Prancūziją, susitikti su šios šalies žemdirbių savivaldos atstovais, su kuriais jau keliolika metų palaiko draugiškus ir dalykinius ryšius. Tikimasi ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir numatyti bendrus veiksmus kovojant dėl agrarinio sektoriaus ateities.
Neseniai Prancūzijos žemės ūkio ekspertas Vinsentas Šateljė pastebėjo, jog šalies žemės ūkio finansiniai rezultatai visų pirma priklauso nuo eksporto. Pasak jo, perspektyviausios ES šalių žemės ūkio rinkos yra besivystančios šalys. Europoje dėl aplinkosaugos, fiskalinių ir socialinių normų taikymo didės žemdirbių konkurencija, todėl realios perspektyvos Prancūzijos žemės ūkiui atsiveria tik už ES ribų.
Panašios nuostatos laikosi ir ŽŪR pirmininkas A. Stančikas. „Man nuostabą kelia mūsų pieno perdirbėjų kalbos, kad esą jų pilni sandėliai nerealizuotos produkcijos“, – pastebi žemdirbių savivaldos organizacijų vadovas.
Tarsi Pilypas iš kanapių šią savaitę išlindo oficialūs pranešimai apie pieno perdirbimo įmonių pelnus, gautus... už eksportą.
Preliminariais neaudituotais duomenimis, pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ grynasis pelnas praėjusiais metais augo 39 proc., o pardavimų pajamos – 13 proc. Įmonė nurodo, kad pelną ir pardavimus augino eksportas.
AB „Pieno žvaigždės“ pardavimai per 2011 m. siekė 700,9 mln. Lt, 13 proc. didesni nei prieš metus, kai 2010 m. pardavimų pajamos buvo 620,3 mln. Lt. Palyginti su 2010 m., 2011–aisiais pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 20 proc., o pajamos iš eksporto siekė 382,6 mln. Lt, palyginti su 319,3 mln. Lt 2010 m., ir buvo 54,6 proc. visų pajamų. Per 2011 m. bendrovė uždirbo 25,7 mln. Lt grynojo pelno, arba 39 proc. daugiau, palyginti su 2010–aisiais, kai buvo uždirbta 18,5 mln. Lt grynojo pelno. Per 2012 metus planuojama pasiekti apie 5 proc. pardavimų augimą, o pelningumą išlaikyti kaip ir 2011 metais. Investicijoms (gamybinės įrangos ir žaliavinio pieno surinkimo sistemai modernizuoti) numatoma skirti daugiau nei 40 mln. Lt.
„Rokiškio sūrio“ įmonių grupė pernai uždirbo 27,65 mln. Lt grynojo konsoliduoto neaudituoto pelno, metų pajamos siekė 688 mln. Lt. UAB „Vilkyškių pieninė“ pernai uždirbo 10,5 mln. Lt, pardavimo pajamos siekė 290 mln. Lt, „Žemaitijos pieno“ grupė – 9,96 mln. Lt pelno, pardavimai – 494,4 mln. Lt. Rytų rinkose AB „Žemaitijos pienas“ pardavė produkcijos už 127 mln. Lt, „Vilkyškių pieninė“ – už 78,6 mln. Lt.
Dabar žvilgtelėkime į mūsų pieno produktų eksporto rinką – Rusiją. Šios šalies pieno gamintojų asociacijos „Sojuzmoloko“ vadovas Andriejus Danilenko atviru laišku kreipėsi į vadinamosios „muitų sąjungos“ dalyvių Baltarusijos ir Rusijos žemės ūkio ministrus. Žaliavinio pieno kaina Baltarusijoje – 11 rub./kg, Rusijoje – 15 rub./kg. Rusijoje pagaminti kilogramą 72,5 proc. sviesto kainuoja 170 rub., toks pat atvežtas iš Baltarusijos parduotuvėje kainuoja 100 rub.
Pieno miltelių kilogramo savikaina Rusijoje – 160 rub., baltarusiai prašo 130 rub., lieso pieno miltelių savikaina – 145 rub./kg, įvežtinių iš Baltarusijos – 110 rub./kg. „Sojuzmoloko“ vadovas bėdoja, jog Rusijos sandėliuose dūla dešimtys tūkstančių tonų tėvyninio sviesto, sūrių, kas mėnesį mažėja superkamos pieno žaliavos kainos. Tuo tarpu baltarusiai savo mažomis įvežamų pieno produktų kainomis destabilizuoja visą Rusijos pieno gamybos ir perdirbimo sektorių. „Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, mums teks išpjauti visą šalies pieninių galvijų bandą“, – teigia A. Danilenko.
Paskutinėmis vasario dienomis Rusijos valstybinis sanitarijos gydytojas Grigorijus Oniščenko uždraudė įvežti sūrius iš septynių Ukrainos pieno perdirbimo įmonių. Nustatytų kokybės standartų (techninio reglamento) neatitiko Maskvos, Krasnodaro, Kaliningrado ir Riazanės sričių prekybos centruose paimtų sūrių pavyzdžiai. Netinkami buvo ir Ukrainos pieno perdirbimo įmonių pristatyti dokumentai.
Dabar grįžkime į Lietuvą. Mūsų didžiosios pieninės perka žaliavą iš tolimų kraštų, daug moka, dejuoja dėl prastos kokybės. Žemaitijos, Sūduvos ūkininkai ir jų kooperatyvai kasdien dešimtis tonų pieno išveža parduoti latviams, lenkams. Lietuvos prekybos centruose, beje, priklausančiuose užsienio kapitalui, siūlomi pigūs įvežtiniai pieno produktai. Paradoksalu, jog mūsų šalies interesais rūpinamasi...
Briuselyje. Europos Parlamentas rekomendavo Bendrijos nacionalinėms vyriausybėms pieno rinkoje kurti tarpšakines organizacijas, suburiant bendrai veiklai gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų atstovus.
Prieš keletą metų Seime vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos inicijuota diskusija, skirta pieno sektoriaus klausimams aptarti. Joje dalyvavo ne tik pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų atstovai, bet ir mokslininkai, politikai, valdžios vyrai. Tarsi buvo prieita nuomonės, jog pienininkystė – ekonomikos sritis, tačiau vėliau ieškota jos problemų politinio sprendimo. Deja, žaliavos supirkimo kainos nepadidėjo nė centu.
Baigiantis vasariui į Zagrebo gatves išėjo Kroatijos ūkininkai: jiems supirkėjai pieno kainą sumažino nuo 1,23 Lt iki 1,05 Lt už litrą, nes įvežtinė (iš Bosnijos, Serbijos, Hercegovinos) žaliava pigesnė. Bandymas spręsti ekonominį klausimą su šalies politikais žemdirbiams baigėsi nesėkmingai. Lietuvoje taip pat sklando revoliucinės nuotaikos.
Verslo atstovai nemotyvuotai mažina ne tik pieno, bet ir visų žemės ūkio produktų supirkimo kainas. Garsioji grandinė „nuo lauko iki stalo“ nusitiesusi ne Lietuvos laukais, o jungia žemynus. Vienas mūsų skaitytojas atsiuntė iškalbingą etiketę: „Utenos mėsa“ pagaminusi „Lietuvišką kumpį“, produkto kilmės šalimi smulkiomis raidelėmis įrašyta Ispanija. Pusę metų negendančio geriamojo pieno kilmės manding neatseksime, nors galėtų būti Argentina, Brazilija ar netgi Naujoji Zelandija.
Lietuviškomis etiketėmis paženklinti pieno produktai (jogurtai, sūreliai, grūdėta varškė) gaminami Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje. Mūsų pieninėse šeimininkų teisėmis sprendžiant finansinius reikalus dalyvauja švedai, suomiai, estai. Kyla teisėtas klausimas: ar verta ūkininkui vargti, laikyti karves, jas šerti, melžti, paskui dejuoti dėl mažos pieno kainos? Lietuviui skirta lemtis – tapti valgytoju, įvežtinių produktų vartotoju. Ir vietoje karvių ganyti padange plaukiančius debesėlius.
– To nebus, užtikrinu kaip žemaitis, – tvirtai savo žodžiais tiki ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.
