Gilus dirvų arimas – daug energetinių ir darbo laiko sąnaudų reikalaujantis žemės dirbimo būdas. Išvystytos žemdirbystės šalyse vis dažniau atsisakoma gilaus arimo ir sėjama į minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas. JAV, Kanadoje, Lotynų Amerikos šalyse, Australijoje ir kt., kur stipri dirvožemio erozija, jau keletą dešimtmečių dideli dirvų plotai dirbami be plūgo.
Išsaugo dirvos struktūrą
Drėgnesnio klimato Europos šalyse neariminis žemės dirbimas pradėtas tirti daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius. Jau tada buvo nustatyta, kad taikant neariminio žemės dirbimo technologijas geriau išsaugoma dirvos struktūra. Tačiau dėl sudėtingos kovos su piktžolėmis (nebuvo veiksmingų herbicidų) ir derliaus sumažėjimo tokia technologija pradžioje beveik neprigijo. Ji vėl prisiminta XX a. pabaigoje, kai cheminės medžiagos tapo gerokai efektyvesnės, supaprastėjo kova su piktžolėmis. Be to, buvo pradėti labiau akcentuoti kiti svarbūs globaliniai tikslai, tokie kaip dirvosauga, aplinkosauga ir gamybos išlaidų taupymas. Žemės dirbimui pradėtas kelti labai svarbus uždavinys – atsisakant dirvų arimo ir intensyvaus mechaninio poveikio joms, mažinti humuso skaidymąsi bei anglies dvideginio išsiskyrimą į atmosferą ir taip padėti stabdyti pavojingus pasaulio klimato pokyčius.
Europos tausojančio žemės ūkio federacijos skelbiamais duomenimis, pasaulyje pastaraisiais metais, taikant aplinką tausojančias neariminio žemės dirbimo ir sėjos technologijas, į neįdirbtą dirvą pasėjama apie
110 mln. ha pasėlių. Lotynų Amerikos šalyse taikant tokias žemės dirbimo technologijas užsėjama iki
50 proc. visų pasėlių. Europoje taip pat sparčiai didėja sėjos į neįdirbtą dirvą plotai. Pastarųjų metų duomenimis, šiuo sėjos būdu užsėjama apie 4–5 mln. ha, t. y. iki 10 proc. visų pasėlių. Aplinką tausojančio neariminio žemės dirbimo bei sėjos į minimaliai įdirbtą dirvą technologijos vis labiau populiarėja. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (pvz., Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kt.) į neartą, bet minimaliai įdirbtą ir visai neįdirbtą dirvą sėjama
20–40 proc. visų pasėlių. Lietuvoje neariminio žemės dirbimo statistikos nėra, tačiau kiekvienais metais galima pastebėti, kad vis daugiau žemdirbių įsigyja neariminiam žemės dirbimui tinkamos technikos, didėja neariamų dirvų plotai.
Gaunama ekonominė nauda
Dar vienas labai svarbus dalykas – kaip kinta augalų derlius taikant neariminio žemės dirbimo technologijas. Analizuojant Lietuvos ir užsienio autorių atliktų mokslinių tyrimų rezultatus pastebėta, kad vienos nuomonės šiuo klausimu nėra. Vieni teigia, kad gaunamas derlius panašus, kaip ir taikant tradicines žemės dirbimo technologijas, kiti – kad truputį mažesnis. Tačiau dauguma tvirtina, kad įvertinus mažesnį technologinių operacijų skaičių, darbo laiko ir energijos sąnaudų sumažėjimą, mažesnį neigiamą poveikį dirvožemiui ir aplinkai, net jei derlius ir mažesnis, pasiekiamas ekonominis efektas. Be to, mažinant žemės dirbimo ir sėjos technologinių operacijų skaičių, reikia mažiau traktorių, lengviau laikytis agrotechninių kultūrinių augalų auginimo terminų.
Dėl šių priežasčių dirvožemį, aplinką ir energijos išteklius tausojančios žemdirbystės technologijos Europoje integruojamos į žemės ūkio produkcijos gamybą kaip pažangiausios, didžiausią ekonominę, energetinę bei aplinkosauginę naudą užtikrinančios technologijos. Šių technologijų paskirtis – riboti intensyvų mechaninį ir cheminį poveikį dirvai bei augalams, užtikrinti dirvožemio produktyvumo atsinaujinimą, tausoti aplinką, racionaliai naudoti materialinius, energetinius ir darbo jėgos išteklius, laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų, gaminti sveiką produkciją bei garantuoti ekonominį žemės ūkio produktų gamybos efektyvumą.
Svarbiausios problemos
Diegiant naujas neariminio žemės dirbimo ir sėjos technologijas neišvengiama ir problemų: sudėtingėja žemės dirbimo ir sėklų įterpimo technologiniai procesai, didėja reikalavimai žemės dirbimo ir sėjos mašinų konstrukciniams parametrams bei technologiniams darbo režimams. Tyrimai rodo, kad neartose ir neįdirbtose dirvose dėl įvairių aplinkos veiksnių poveikio keičiasi fizikinės bei mechaninės dirvos savybės, dirvos paviršių dengia neįterptos praėjusio derliaus liekanos. Tai svarbiausios priežastys, dėl kurių keičiasi žemės dirbimo ir sėjos mašinų darbinių dalių, dirvos bei augalinių derliaus liekanų sąveika. Taikant naujas neariminio žemės dirbimo technologijas, tradicinės žemės dirbimo ir sėjos mašinos dėl besikeičiančių gamtos sąlygų ne visada gali arba visiškai negali tinkamai atlikti technologinių operacijų.
Naujos technologijos dažniausiai būna susijusios ir su tam tikra rizika. Kol technologija neišbandyta konkrečiame lauke, niekada negali žinoti, ar ji tinka ar netinka. O pradžioje, t. y. taikant technologiją pirmą kartą, dažnai trūksta ir technologinių žinių, lengviau galima suklysti, laikytis ne diegiamai technologijai keliamų reikalavimų. Todėl mokslininkų ir žemdirbių, taikančių neariminio žemės dirbimo technologijas, teiginiai, kad geriausi naujos technologijos taikymo rezultatai atsiskleidžia tik po kelerių metų, yra pagrįsti. Manoma, kad nauja technologija visiškai į gamybą įdiegiama per 3–5 m.
Lietuvoje yra susiformavusi įprastinio žemės dirbimo – arimo – tradicija. Tačiau rinkos sąlygomis, norint išlikti konkurencingiems, teks diegti naujas žemės dirbimo ir sėjos technologijas, leidžiančias mažinti auginamų augalų savikainą ir tausoti brangiausią turtą – dirvožemį.
Pagrindiniai neariminio žemės dirbimo privalumai ir trūkumai
Privalumai
• Mažesnė vėjo ir vandens erozija.
• Mažesnis derlingo dirvos sluoksnio išplovimas.
• Daugiau drėgmės gali sukaupti dirva.
• Mažesnis dirvos sluoksnių sutankinimas.
• Didesnis biologinis dirvos aktyvumas.
• Mažesnis vandens telkinių užteršimas.
• Mažesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija iš dirvos ir iš traktorių.
• Nesuartos ražienos prieglobstis bei geresnės maitinamosi sąlygos žiemojantiems paukščiams ir gyvūnams.
• Mažiau technologinių operacijų – mažesnės darbo laiko sąnaudos.
• Mažesnis degalų sunaudojimas.
Trūkumai
• Sudėtinga piktžoles išnaikinti mechaninėmis priemonėmis.
• Kietas dirvos paviršiu.
• Lėčiau pavasarį įšyla dirva.
• Augalinės derliaus liekanos trukdo technologiniams žemės dirbimo ir sėjos procesams.
• Reikalingos atitinkamos konstrukcijos sėjamosios.
• Pirmus kelerius metus, kol perprantami technologiniai ypatumai, būna padidėjusi rizika.
• Reikalingos naujos neariminio žemės dirbimo technologijų taikymo žinios, mokymai, konsultacijos.
