Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) duomenimis, grūdų augintojai klysta taupydami, t. y. neįvertindami selekcininkų siūlomų galimybių. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį žieminių kviečių naujų sertifikuotų veislių derlingumas kasmet vidutiniškai augo po 2 proc. Tačiau lietuviai ūkininkai tokios sėklos iki šiol naudojo tik apie 10 proc. Nuo šiol už galimybę ją naudoti teks mokėti selekcinį mokestį.
Efektyvu, bet pasinaudojama mažai
Nors praėjusių metų duomenų dar nėra, manoma, kad jie nedaug lenks 2010-ųjų duomenis.
2010-aisiais lietuviai ūkininkai, sėdami žieminius kviečius, sertifikuotos sėklos naudojo tik 10 proc. viso kiekio ( 2007 m. – 21 proc.), miežių – 14 proc. (2007 m. – net 41 proc.), kvietrugių – 11 proc., rugių – 13 proc. Gal lietuviai ūkininkai moka geriau skaičiuoti? Tačiau statistiniai duomenys tai negailestingai paneigia.
Pasak LSA tarybos pirmininko dr. Vytauto Ruzgo, nors javų veislių derlingumas skirtingas, akivaizdu, kad naujos javų veislės sukuriamos vis derlingesnės. „Kauno tyrimų stotyje nustatyta, kad per pastaruosius 10 metų 2011 m. Nacionalinio augalų veislių sąrašo žieminių kviečių naujų veislių derlingumas, palyginti su veislėmis iki 2000 m., kasmet vidutiniškai augo po 2 proc., taigi per 10 metų – 20 proc. Štai jums ir atsakymas, kodėl naudoti sertifikuotas sėklas apsimoka“, – teigė jis.
Pardavimas auga
Reikia pripažinti, kad kai kurių sertifikuotų veislių sėklų parduodama vis daugiau. Pavyzdžiui, žieminių kviečių dauginamosios medžiagos parduota 9 950 t, tačiau mažiau nei 2007 m. (11 504 t). Rugių sėklų pardavimas nesikeičia nuo 2007 m. Kvietrugių sėklų pardavimas 2007–2011 m. išaugo nuo 850 iki 2 500 t. O miežių parduodama vis mažiau – per minėtą laikotarpį jų pardavimas sumažėjo nuo 9 005 iki 7 280 t. Tačiau išaugo vasarinių kviečių paklausa. Daugiau perkama ir avižų sėklų, išskyrus 2010-uosius. Gerokai išaugo grikių, žirnių, pupų sėklų pardavimas, tačiau mažiau parduodama lubinų (manoma, kad dėl ligų). Beje, Aukštaitijoje lubinai kadaise buvo labai populiarūs. Auga sertifikuotų veislių bulvių sėklų pardavimas, štai pernai parduota 5 600 t, užpernai – 5 400, o 2007 m. – 4 362 t.
Atitinkamai keičiasi ir javų veislių aprobuoti plotai. Štai žieminių kviečių aprobuoti plotai 2011 m. buvo
2 313 ha, o prieš metus – 2 210 ha. Tiesa, 2005 m. jie siekė net 5 003 ha. O vasarinių kviečių aprobuoti plotai didesni nei buvę prieš krizę: 2011 m. – 2 508 ha, o 2007 m. – 1 936 ha.
„Keičiasi ūkininkų požiūris į avižas. Anksčiau pagal jų auginimą buvo sprendžiama apie ūkių ekstensyvumą, atsilikimą, o dabar avižos laikomos itin naudingu augalu. 2011 m. aprobuoti avižų plotai buvo 185 ha, o 2010 m. – 58 ha“, – teigė V.Ruzgas.
Selekcinis mokestis
Baigėsi pereinamasis selekcinio mokesčio nemokėjimo laikotarpis. Šį mokestį ūkininkams reikės mokėti jau už 2011-ųjų sezoną. Šįmet LSA ir šalies ūkininkai pagaliau susitarė dėl jo dydžių. Auginantiesiems javus už 2011 m. reikia mokėti 7 Lt/ha, už 2012 m. – 8 Lt/ha, o nuo 2013 m. – 9 Lt/ha, už rapsus – atitinkamai 15 Lt/ha, 18 Lt/ha ir 23 Lt/ha, o už bulves selekcinis mokestis nuo 2011 m. bus 70 Lt/ha, toks pat jis išliks ir vėliau.
Remiantis minėtais statistiniais duomenimis, galima daryti išvadą, kad selekcininkai milijonų nesurinks. Be to, apie 20 proc. surinktų lėšų teks skirti selekciniam mokesčiui administruoti, t. y. surinkti ir paskirstyti. Taikoma ir išimtis – selekcinio mokesčio nereikės mokėti ūkininkams, auginantiems mažiau nei 30 ha javų ir mažiau nei 10 ha bulvių. Svarbu žinoti, kad mokesčio nereikės mokėti ir ūkininkams, kurie išaugintos saugomos veislės derliaus dauginamąją medžiagą naudos savo ūkio reikmėms.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad statistiniai duomenys gali būti netikslūs, t. y. kai kurie ūkininkai duomenis slepia arba pateikia klaidingus. Todėl jau dabar skelbiama nelegaliai parduodančiųjų saugomų veislių dauginamąją medžiagą medžioklė. Pirmi į kontroliuojančių institucijų taikiklį patenka tie, kurie žiniasklaidoje skelbiasi parduodantys sėklas.
Kova su nelegalia sėklų prekyba
Įstatymai pakankamai griežti. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pardavinėti sertifikuotas sėklas neturint rašytinio selekcininko sutikimo arba nesudarius su augalo selekcininku licencinės sutarties draudžiama. Apskritai draudžiama pardavinėti dauginamąją medžiagą, t. y. net ir nesertifikuotą sėklą.
„Neretai ūkininkai bando teisintis sakydami, kad parduoda ne sertifikuotą, o kažkokios „ūkinės“ veislės sėklą. Tokie pasiaiškinimai negalioja. Tiesa, nedraudžiama parduoti grūdų, tačiau ne sėklai“, – pasakojo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis.
Ši tarnyba neslepia skelbianti kovą nelegaliai prekybai sėklomis – ji yra sudariusi sutartis su teisėsaugos institucijomis. Patikrinimai atliekami ne tik remiantis skelbimais laikraščiuose. Tikrinami ir sėklininkai, nes ir jie kartais pažeidinėja įstatymus, pavyzdžiui, pardavinėja nesertifikuotą sėklą. Pasak A.Basiulio, kol kas tik surašomi protokolai, skiriamos baudos, tačiau svarstoma galimybė ateityje tokius sėklininkus išbraukti iš sėklininkų sąrašo.
Kokios baudos? Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą fizinius asmenis numatyta bausti 1 000–2 000 Lt bauda, o juridinius – 2 000–5 000 Lt bauda.
