Kiek žemdirbių tarp praradusiųjų ramybę
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) redakcija paprašė informacijos, kiek ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių ir kokio dydžio paskolas iš „Snoro“ banko su ŽŪPGF garantijomis gavo iki banko nacionalizacijos.
ŽŪPGF duomenimis, 2008 m. buvo kredituoti 42 ūkiai ir suteikta 31,1 mln. Lt paskolų. 2009 m. – 11 ūkių, 2,7 mln. Lt. 2010 m. kredituoti 44 ūkininkai ir šešios bendrovės, suteikta 17,7 mln. Lt paskolų (14,8 mln. Lt – ūkininkams, 2,9 mln. Lt – bendrovėms).
Kreditų likutis 2010 m. gruodžio 31 d. toks: 100 ūkių dar naudojo 39,6 mln. Lt „Snoro“ banko suteiktų kreditų (86 ūkininkai (25,5 mln. Lt) ir 14 bendrovių (14,1 mln. Lt).
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informavo, kad iš viso paramos gavėjų, turinčių sąskaitas „Snoro“ banke, yra 2278.
– Mūsų išmokų „užšaldytose“ sąskaitose nėra, – informavo NMA atstovė spaudai, – nes šiuo metu mokėjimų į „Snoro“ sąskaitas nevykdome.
– Žemdirbiai specifinių problemų neturi, –„Ūkininko patarėjui“ sakė Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. – Viskas taip pat kaip ir kitiems, turėjusiems sąskaitas „Snore“ – ar einamąsias, ar investicines. Bandėme domėtis ir rinkti informaciją. Žemės ūkio bendrovių asociacija konkrečiai žino, kad septynios žemės ūkio įmonės turėjo sąskaitas „Snore“, iš jų viena – apie 3,5 mln. Lt.
Be to, papildomai, pasak B. Markausko, klausta finansų ministrės Ingridos Šimonytės, ar padariniai neatsilieps tiesioginėms išmokoms.
– Dabar toks laikotarpis, nuo gruodžio 1 d. tiesioginės išmokos turėtų būti pradėtos mokėti, – sakė B. Markauskas. – Tačiau, atrodo, mokėjimų sutrikimų neturėtų būti. Aišku, svarbu, kad tie žemdirbiai, kurie turėjo sąskaitas „Snore“, jas pasikeistų. Patys pareiškėjai, atsidarę naujas sąskaitas, turi kreiptis į NMA dėl jų pakeitimo.
Asociacija ieško gelbėjimosi variantų
– Nemaža dalis verslo įmonių, investavusių į „Snoro“ banką, sunerimo, kai buvo paskelbta, jog banką ruošiamasi išskaidyti į vadinamąjį „gerą“ ir „blogą“. Tokiu atveju apie 2,5 mlrd. Lt praktiškai būtų nurašomi. Yra įmonių, kurios turi ir 5, ir 10, ir 20, ir daugiau milijonų litų „Snoro“ sąskaitose. Buvo pasiūlyta steigti asociaciją, kuri ieškos geriausių variantų, kaip mažiausiomis sąnaudomis išvengti blogojo scenarijaus, t.y. padalijimo į „gerą“ ir „blogą“ banką, – sakė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danukas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
Pasitelkus finansų patarėjus, advokatų kontorą, buvo pasiūlyta bandyti realizuoti banko pertvarkymo projektą, išlaikant tolesnę šio banko veiklą tam, kad nenukentėtų nei juridiniai, nei fiziniai asmenys. Nei tie, kurie investavę apdraustas iki 100 tūkst. eurų sumas, nei tie, kurie investavę daugiau.
Asociacija susitiko su Vyriausybe, Lietuvos banku ir pateikė savo pasiūlymą. Atsakymas, pasak D. Arlausko, buvo toks: jeigu pavyktų nustatyti, kad „Snoro“ banke yra pakankamai turto, asociacijos pasiūlytas variantas galėtų būti labai rimtai svarstomas ir priimamas sprendimas dėl jo realizavimo.
„Snoro“ klientams, norintiems stoti į asociaciją, teikti ir gauti informaciją, įsteigta karštoji telefono linija (8 5) 2496448.
Asociaciją, pasak D. Arlausko, įsteigė apie dešimt fizinių asmenų, o karštąja linija vakar užsiregistravo turėjusiųjų apie 1 mlrd. Lt šiame banke.
– Atstovaujame iš esmės tiems, – sakė asociacijos vadovas, – kurie patenka už valstybės garantavimo ribų.
O kiek užtruks visas procesas, D. Arlausko nuomone, priklausys nuo laikinojo administratoriaus sugebėjimo realiai įvertinti finansinę banko situaciją.
