Daugiausiai mėginių atrinkta iš Šiaurės Lietuvos ūkių. Mėginius ištyrus, viename jų buvo aptikta genetiškai modifikuotų rapsų GT73 pėdsakų. Vieni specialistai dėl to linkę mušti pavojaus varpais, kiti mano, kad triukšmas sukeltas visai be reikalo. O kaip yra iš tiesų?- pasidomėjo „Ūkininko patarėjas“.
Pėdsakai rasti sunkvežimyje
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos direktorius Evaldas Čijauskas, kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu, situacijos nedramatizavo. „Aptikome ne pačius genetiškai modifikuotus rapsus, o tik jų pėdsakų ir dabar ramiai tiriame, iš kur jie atsirado. Pagal Europos Sąjungos reglamentus, iki 0,9 proc. radus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) iš viso jokie tyrimai yra neatliekami, nereikia apie tai informuoti net Bendrijos valstybių. Tokia norma yra leistina. Ištyrus paimtus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, viename jų buvo aptikta 0,33 proc. genetiškai modifikuotų rapsų GT73 pėdsakų. Tai yra tik fonas. Šiuos pėdsakus mes radome ne pasėliuose, ne grūduose, o automobilyje, kuriuo rapsai buvo gabenami perdirbti. Prieš tai šiuo sunkvežimiu buvo vežami pašarai. Galėjo juose būti genetiškai modifikuotų sojų arba dar ko nors.“
Pasak E. Čijausko, paimti mėginiai ir iš kaimynystėje esančių ūkininkų, tačiau tyrimo rezultatų dar nėra. Pats tyrimas trunka apie savaitę. Bet šiuo atveju ūkininkai jau buvo nuvežę savo derlių perdirbėjams, supylę į bendrą krūvą, daug kas susimaišė ir ką nors nustatyti, jei iš tiesų buvo tik GMO pėdsakai, bus sunku. Tarnybos vadovas pripažino, kad tai savotiška pamoka ateičiai. Kitais metais daugiau dėmesio žadama skirti patiems rapsų pasėliams, dažniau iš jų imti mėginius tyrimui. Šiuo metu situacija nėra labai gera. Kasmet ištiriami apie 20-26 mėginiai. O rapsus augina apie 1200 ūkininkų. Į „Ūkininko patarėjo“ klausimą, kodėl viešai neskelbiama, kur konkrečiai, kokio ūkininko laukuose, kokioje vietovėje buvo aptikti GMO pėdsakai, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vadovas atsakė: „Todėl, kad nustatytas tik GMO fonas. Galėjome apie tai iš viso nieko neinformuoti, tačiau nusprendėme visgi apie tai pranešti visuomenei, kad tiesiog būtume atsargesni.“
Su informacija paskubėta?
Buvęs Valstybinės augalų apsaugos tarnybos direktorius Edmundas Morkevičius mano, kad paskelbta informacija apie aptiktus GMO pėdsakus – tai tik savotiškas pasigyrimas, kad tarnyba gerai dirba. „Pirma reikėjo viską ištirti iki galo ir tik tada pasakyti visuomenei, iš kur tie pėdsakai atkeliavo, kiek jie yra pavojingi, o nebauginti jos visokiais pranešimais su žodžiu „galimai“. Juo labiau kad tas GMO pėdsakų lygis labai menkas, vos 0,33 proc.
Jis gali atsirasti net ir dėl tyrimo prietaisų paklaidos. Visuomenėje sukeltas tam tikras ažiotažas ir neaišku dėl ko. Sutinku, kad tai buvo signalas, kurį reikėjo kruopščiai ištirti, nes GMO išplitimas Lietuvoje tikrai būtų nepageidautinas, o ne iš karto mušti pavojaus varpais. Juk tai buvo tik vienas ir nevisiškai ištirtas atvejis. Manau, kad skelbiant šią informaciją reikėjo daugiau konkretumo“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė E. Morkevičius. Jis pripažino, kad jo vadovavimo tarnybai laikais GMO pėdsakų nebuvo nustatyta. Tada dažniausiai būdavo tiriami tik importuojami rapsai iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų Rytų šalių. Ten genetiškai modifikuotų kultūrų auginti taip pat buvo neleidžiama, tačiau kontrolė buvo labai silpna arba jos visai nebuvo.
Galima patirti didelių nuostolių
E. Čijauskas vadovas visgi neatmetė galimybių, kad kai kas gali bandyti įvežti į Lietuvą genetiškai modifikuotų rapsų sėklų. Europos Sąjungoje leidžiama auginti tris ar keturias rūšis tokių rapsų, kai kurių veislių kukurūzų. Tačiau Lietuvoje juos auginti draudžiama. Todėl, pasak tarnybos vadovo, ir imamasi pačių griežčiausių priemonių, kad tokia kultūra neišplistų mūsų laukuose, ir reaguojama net į nustatytą GMO foną. E. Čijauskas įspėjo, kad, norėdami išvengti nemalonumų ir su jais susijusių didelių nuostolių, ūkininkai turėtų periodiškai išsitirti rapsų sėklas arba pasėlius. Toks tyrimas nėra pigus, kainuoja 600 litų, tačiau jis gali apsaugoti nuo kur kas didesnių nuostolių.
O kas būtų, jei augalų apsaugos specialistai aptiktų jau laukuose augančius modifikuotus rapsus? Pirmiausia, pasak E.Čijausko, juos tektų sunaikinti. Ne užarti, nes tuomet jie liktų žemėje, o nupjovus sudeginti. Tą patį gali tekti padaryti ir kaimynams. Tai nėra taip paprasta – tektų įdėti nemažai triūso, būtų prarastas visas derlius ir investicijos.
Kodėl vis dėlto kai kurie ūkininkai gali rizikuoti auginti modifikuotus rapsus? Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vadovo nuomone, kai kas gali susigundyti didesniais derliais, taip pat tuo, kad tokie rapsai yra atsparesni kenkėjams, ligoms ir piktžolėms. Aptiktuose GMO pėdsakuose, E. Čijausko teigimu, nustatyta, kad juose yra herbicido raundapo genas. Nupurškus tokius rapsus raundapu jie ir toliau puikiausiai augtų, nes yra atsparūs šiam herbicidui. Be to, ir sankcijos už draudžiamų genetiškai modifikuotų augalų auginimą juokingos. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokius pažeidimus numatytos baudos nuo 2 iki 5 tūkst. litų. O jei tokie augalai auginami daugiau kaip 20 ha plote – nuo 7 iki 10 tūkst. litų.
Genetika yra pažengusi labai toli ir ja nevykusiai pasinaudojant augalininkystėje galima „priskaldyti daug malkų“.
Įsileisti ar neįsileisti?
Genetiškai modifikuotus pašarus ir maistą į Lietuvą įsivežti Europos Sąjunga nedraudžia. Ar čia negalima įžiūrėti tam tikro prieštaravimo? Sėti ir auginti tokių kultūrų negalime, o gyvulius šerti pašarais ir patiems maitintis produktais, kuriuose yra GMO – prašom?
Pasak E. Čijausko, leidus Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras, tokie plotai turėtų būti atskirti nuo kitų. Taip pat reikėtų gauti kaimynų sutikimus, nes iš vieno lauko į kitą skraidydamos bitės su žiedadulkėmis išnešiotų GMO ir į kitus aplinkinius laukus. Kitas derlius jau tikrai būtų genetiškai modifikuotas. Lietuva yra maža ir nesaugodami jos laukų visą šalį greitai apkrėstume GMO.
Europos Sąjungoje vyrauja dvi nuomonės: viena – kategoriškai neįsileisti į Bendrijos valstybes genetiškai modifikuotų augalų, kita – kad selekcija jau priėjo tokią ribą, jog kito kelio, kaip genetiškai modifikuotais organizmais didinti derlius, nėra. Kuri nuomonė nusvers, parodys ateitis.
