ŽŪR perspėja, kad tik pusė Lietuvos žemdirbių dirbamų laukų yra nuosava žemė. Kita pusė nuomojama iš valstybės ar privačių asmenų. Teigiama, kad pastarieji atsiradus galimybei neabejotinai nutrauktų nuomos sutartis ir parduotų savo žemę daugiau už ją mokantiems investuotojams.
“Šiuo metu daug atskirų bendrovių ar pavienių asmenų yra supirkę didelius žemės plotus ne žemės ūkio gamybos veiklai, o spekuliaciniais tikslais. Ir jiems visiškai nesvarbu, kiek žemdirbys yra investavęs, kokius ir kokiam laikui prisiėmęs įsipareigojimus už gautą ES paramą, kas jam atsitiks, jei bus sumažinti jo dirbami žemės plotai. Nesvarbu ir kokį vidaus produktą žemdirbys tą žemę dirbdamas sukuria ir koks tai indėlis į bendrą Lietuvos ekonomiką”, - teigiama pranešime.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mūsų žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio žemės kaina yra viena mažiausių ES. Kai kuriose ES šalyse (Olandijoje, Belgijoje) nustatyti gana sudėtingi kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Daroma prielaida, kad Lietuvos žemė bus labai patraukli investicija siekiantiems ne dirbti ją, o tik iš jos pasipelnyti.
“Yra pakankamai pagrindo manyti, kad išaugus žemės ūkio paskirties žemės paklausai gerokai pakils tokios žemės kaina. O lietuvių perkamoji galia šiandien yra vis dar viena mažiausių tarp visų ES šalių narių. Per septynerius nuo Lietuvos įstojimo į ES metus Lietuvos žemdirbiai, gaudami vienas mažiausių ES išmokų, netapo konkurencingi senųjų Europos šalių narių žemdirbiams, - sakoma pranešime. - Žinant Lietuvos žemdirbių ir užsienio investuotojų perkamosios galios skirtumą mūsų žemdirbių nenaudai, pastarieji tiesiog gali būti „nukelti“ nuo žemės. Dėl to šalies ūkininkų veiklos tęstinumui kylanti grėsmė yra reali ir tai gali sukelti socialinį sprogimą visos Lietuvos mastu.”
E.Masiulis: draudimas palankus tik keliems vietiniams verslininkams
Tuo tarpu Lietuva Liberalų sąjūdžio vadovas, susisiekimo ministras E. Masiulis ragina atsisakyti draudimo, nes iki šiol Lietuva pagal užsienio investicijas yra ES autsaiderė. „Tūkstančiai hektarų žemės kaime dirvonuoja. Daugybė lietuvių neturi darbo, todėl emigruoja į Airiją ar Norvegiją. Žemės ūkio produktų trūksta, todėl jų kainos pakilo į seniai regėtas aukštumas“, - teigia ministras.
Jis sako, kad ūkininkų gynėjais apsimetantys politikai nutyli vieną svarbų faktą – dabartinė tvarka, kai pasiūla didesnė už paklausą, labai naudinga keliems vietiniams verslininkams ir politikams, kurie pusvelčiui prisipirko žemės ūkio bendrovių, didelių žemės plotų ir dabar neblogai gyvena.
