Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas antradienį toliau nagrinėjo šiuo metu Lietuvos vandens tiekimo asociacijos vadovui B. Miežutavičiui iškeltą bylą, nes ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nustatė, kad buvęs VV vadovas neturėjo teisės pats sau paskirti priedo už papildomą darbą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dar 2007-ųjų sausio 2-ąją teismo sprendimu į darbą grąžintas B. Miežutavičius pasirašė įsakymą, kuriuo vienuolikai darbuotojų skyrė po kelių vidutinių mėnesinių atlyginimo dydžio priedus. Prokurorai teigia, kad VV vadovas sau pasiskyrė 35 tūkst. 830 Lt priedą, todėl į jo mokėjimo kortelę buvo pervesti 24 tūkst. 901,45 Lt (atskaičiavus mokesčius).
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą B. Miežutavičiui priedą galėjo skirti tik bendrovės valdyba.
Teisme paaiškėjo, kad pinigus dabar jau buvęs VV vadovas 2007-ųjų birželį grąžino.
B. Miežutavičius pasakojo, kad apie skirtą priedą jis sužinojo valdybos posėdyje. „Man tai buvo baisus netikėtumas“, - pareiškė kaltinamasis, teisme taip ir tiksliai neatsakęs, ar žinojo, kad pasirašė įsakymą dėl priedo sau skyrimo.
B. Miežutavičius be pinigų neliko – netrukus išrinkta naujoji bendrovės valdyba VV direktoriui skyrė 21,9 tūkst. Lt priedą.
Aiškino, kad išgelbėjo valstybę nuo milijoninių baudų
B. Miežutavičiaus įsakyme yra nurodyta, kad galimai neteisėtas priedas jam yra mokamas už papildomą darbą, ruošiant studiją ir paraiškas Europos Komisijai dėl struktūrinių fondų paramos pagal ISPO programą.
Buvęs VV vadovas antradienį teisme aiškino, kad jis atliko labai naudingą darbą visam Vilniui – esą už Neries ir Baltijos jūros taršą Lietuvai grėsė labai didelės baudos, todėl jis siekė gauti 40 mln. eurų paramą iš Europos Sąjungos (ES). Pusės šios sumos nereikėtų grąžinti.
Pasak B. Miežutavičiaus, VV pasamdė vieną konsultacinę bendrovę, kuri už daugiau kaip milijoną litų paruošė projektą dėl esamų vandentiekių ir nuotekų sutvarkymo ir penkių gyvenviečių prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų.
Tačiau, pasak kaltinamojo, EK kilo pagrįstos abejonės, ar projekte yra tiksliai numatyta vystymo eiga, todėl jo įgyvendinimas buvo sustabdytas.
„Įmonei grėsė 10 mln. Lt sankcija, todėl kaip skęstantys griebėmės paskutiniojo šiaudo – mums buvo pasakyta, jeigu sugebėsime pakeisti memorandumą ir įtikinsime Briuselį, bus atnaujintas finansavimas“, - teisme kalbėjo B. Miežutavičius.
Jis pasakojo, kad taupydamas bendrovės lėšas ir laiką nesamdė privačios bendrovės o subūrė vienuolikos darbuotojų grupę, kurie dirbo „kaip išmanė ir galėjo“.
B.Miežutavičius: tai ne priedas ir ne premija
B. Miežutavičius sakė, kad projektas buvo parengtas vos per tris savaites ir jį Briuselyje ekspertai patvirtino, jo įgyvendinimui atnaujino finansavimą.
“Aš visą dieną įtikinėjau ekspertus, nes niekas Europoje taip neorganizuoja vandentiekio kaip Vilniuje – pas mus vanduo gyventojams tiekiamas iš giluminių gręžinių, o kitur – iš upių ir ežerų”, - sakė B. Miežutavičius.
Projektą apsigynęs B. Miežutavičius netrukus buvo atleistas iš pareigų, todėl darbuotojams negalėjo išmokėti priedų už papildomą darbą. Tačiau po pusmečio teismo sprendimu į darbą grąžintas VV vadovas pačią pirmąją darbo dieną pasirašė įsakymą, kuriuo darbuotojams paskyrė įspūdingus priedus.
“Čia joks ne priedas ir ne premija, tai – mokestis už papildomą darbą, kuris neįeina į pareigines instrukcijas”, - aiškino B. Miežutavičius. Jis sakė, kad darbo grupė dirbdavo po darbo valandų ir net šeštadieniais bei sekmadieniais.
“Darbo metu mes tik aptardavome organizacinius klausimus”, - patikino jis, bet tuo pačiu pažymėjo, kad jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuojama, kada darbo grupės nariai dirba papildomą darbą – esą to niekas nedaro ir kitose įstaigose.
Tikino, jog apie save negalvojo
Valstybės kaltinimą palaikančios prokurorės paklaustas, ar pripažįsta, kad pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymą sau neteisėtai pasiskyrė priedą, B. Miežutavičius negalėjo tiksliai atsakyti: “Abejoju, nes jeigu aš pasakysiu, kad turėjau tokią teisę, rytoj visi laikraščiai ištransliuos”.
Paklaustas, kodėl priedus skyrė vos tik grąžintas į darbą, dabar jau buvęs VV vadovas aiškino, kad pas jį atėjo darbo grupės vadovas ir pateikė sąrašą darbuotojų, su kuriais turėjo būti atsiskaityta.
“Jis man sakė: bosas, tu daugiausiai nusipelnei, - teisme kalbėjo B. Miežutavičius. – Tada man svarbiausia buvo įtikinti save, kad žmonės darbą dirbo ir su jais turi būti atsiskaityta. Apie save aš negalvojau, o pasirašytą įsakymą perdaviau į Personalo skyrių”.
G. Paluckas: jis priešinosi VV privatizavimui
Kad B. Miežutavičiui turėjo būti skirtas priedas už papildomą darbą, antradienį teisme pareiškė ir dabar jau buvęs VV valdybos pirmininkas Gintautas Paluckas, kurio baudžiamoji byla taip pat yra nagrinėjama teisme.
“Valdyba svarstė, ar darbai buvo atlikti – mums buvo pateikti dokumentai, kad darbai iš tikrųjų buvo padaryti, todėl priėmėme sprendimą skirti dviejų vidutinių mėnesių atlyginimo priedą, - teisme aiškino G. Paluckas. – Be to, buvo įvertinta ir neformali informacija, kiek būtų kainavę darbai, jeigu jie būtų perkami pagal rinkos kainą. Mes manėme, kad įmonei žalos nebuvo padaryta, o nauda buvo akivaizdi”.
Pasak jo, B. Miežutavičius priešinosi VV privatizavimui, todėl galėjo užsitraukti buvusios, dabartinio Seimo nario Žilvino Šilgalio vadovaujamos valdybos nemalonės.
Kritikos žodžių Ž. Šilgaliui negailėjo ir B. Miežutavičius. „Manau, kad jis turėjo asmeninių interesų, - apie parlamentarą kalbėjo kaltinamasis. – Manau, kad jis siekė įmonę padaryti privatizuotą ar ją išnuomoti“.
Kaltinamasis taip pat užsiminė, kad jausdavo politikų spaudimą. „Visais laikais gaudavau signalų iš savivaldybės tarybos narių, kad jiems mano darbas yra neparankus – kad dirbome pelningai ir kad gavome paramą iš Briuselio“, - aiškino B. Miežutavičius.
Darbuotojai gaudavo net po 60 tūkst. Lt
DELFI primena, kad skandalinga istorija apie priedų mokėjimą VV darbuotojams išaiškėjo 2007-aisiais, kai tuo metu bendrovės ekonomikos direktore buvo paskirta Rūta Vainienė. Patikrinusi dokumentus ji nustatė, kad darbuotojams yra išmokėti „astronominiai“ priedai.
Patikrinusi dokumentus R. Vainienė išsiaiškino, kad priedai darbuotojams buvo mokami „ekonomiškai negirdėta ir neregėta forma“ – vieną mėnesį darbuotojui paskyrus priedą jau kitą mėnesį priedas buvo skaičiuojamas pagal anksčiau gautą atlyginimą ir t.t. Pagal kiekvieną mėnesį didėjantį atlyginimą vėliau buvo paskaičiuoti ir atostoginiai, todėl kai kurie darbuotojai jų gaudavo net po 60 tūkst. Lt.
„Visos lėšos buvo mokamos iš įmonės sąskaitos, kitaip tariant iš tų pinigų, kuriuos žmonės sumokėjo už vandenį“, - teisme sakė R. Vainienė.
Jos teigimu, priedai buvo išmokėti už darbą, kurį darbuotojai turėjo atlikti pagal savo pareigines instrukcijas. Įspūdingas sumas gavo ir vyriausioji buhalterė, ir jos pavaduotoja, nors projektams ruošti VV buvo įsteigtas specialusis skyrius.
Buvusi VV ekonomikos direktorė sakė, kad B. Miežutavičius slėpė nuo jos informaciją ir netgi pateikinėjo klaidingą informaciją.
„Vieni duomenys buvo pateikti man, kiti – Statistikos departamentui“, - R. Vainienė prisipažino atsitiktinai pastebėjusi, kad Statistikos departamentui buvo nurodytos didesnės atlyginimams sumokėtos sumos.
„R. Vainienė klaidino teismą, kai sakė, kad jai nebuvo pateikti dokumentai, - antradienį teisme buvusios VV ekonomikos direktorės pasakojimą prisiminė B. Miežutavičius. – Ji pati gaudavo pasakiškus atlyginimus“.
Už svetimo turto pasisavinimą B. Miežutavičiui gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
