„Be abejo, stebina tokie pareiškimai. Jeigu iš tikrųjų pasitvirtins, kad tai yra oficiali „Gazprom“ pozicija, tai turėtume vertinti kaip ekonominį šantažą Lietuvai. (...) Jeigu iš tikrųjų tai yra oficiali „Gazprom“ pozicija, tai reikėtų traktuoti, kad tai yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš ES, nes pagal pono Golubevo išdėstytus motyvus, išeitų taip, kad Lietuva yra baudžiama už tai, kad ruošiasi įgyvendinti ES direktyvą. Mes, be abejo, apie tai informuosime Europos Komisiją ir kitus pareigūnus“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.
Jo teigimu, tokie pareiškimai, jeigu jie atspindi oficialią „Gazprom“ poziciją, dar labiau paskatins kiek galima greičiau reformuoti Lietuvos dujų ūkį įgyvendinant nuosavybės atskyrimo direktyvą ir statant suskystintų dujų terminalą.
„Būtent šiais veiksmais siekiama kiek galima didesnės naudos Lietuvos dujų vartotojams, taip pat ir apsaugant juos nuo tokių nepatikimų tiekėjų, kokiais gali tapti „Gazprom“, – tvirtino A. Kubilius.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad V. Golubevas yra ne tik „Gazprom“ vicepirmininkas, bet ir „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas.
„Taip atrodo, kad jis pats su savimi ir derasi, kokiomis kainomis „Lietuvos dujoms“ yra tiekiamos dujos“, – sakė A. Kubilius.
Vokietijai nuolaida gali būti didesnė
Tuo metu energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad galutinės kainos Baltijos šalių vartotojams paaiškės po Naujųjų metų.
„Kaip matome iš pono Golubevo pareiškimo, „Gazprom“ nepatinka konkurencijos užtikrinimas, jis nori išlikti monopoliniu tiekėju. Turime tai, ką turime. Tie 15 proc. iš tikrųjų nėra didelis palengvinimas Latvijai ir Estijai lyginant su tomis kainomis, kokios yra Vokietijos vartotojams. Ar iš tikrųjų vartotojams Latvijoje ir Estijoje dujos bus pigesnės, tai pamatysime po Naujųjų metų“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė jis.
DELFI primena, kad gegužę Vyriausybės patvirtintoje naujoje Gamtinių dujų įstatymo koncepcijoje planuojama taikyti Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimus ir iš „Lietuvos dujos" turto atskirti magistralinių dujotakių tinklą. Latvija, Estija ir Suomija yra gavusios išimtį neįgyvendinti šios direktyvos.
Energetikos ministro teigimu, reformos tikslas yra dujų verslą suskaidyti į atskiras tiekimo ir dujų tinklų valdymo dalis.
Vertikaliai integruotos bendrovės „Lietuvos dujos“ pertvarką numatoma baigti 2012-aisiais.
Lietuvos planuojamą dujų sektoriaus pertvarką Rusijos premjeras Vladimiras Putinas yra pavadinęs plėšikavimu.
Didžiausias „Lietuvos dujų“ akcininkas yra Vokietijos bendrovė „E.ON Ruhrgas“, valdanti 38,9 proc. Akcijų, 37,1 proc. priklauso „Gazprom”, 17,7 proc. – Lietuvos Energetikos ministerijai, likusi dalis – smulkiesiems akcininkams.
Pirmadienį 18 val. BTV laidoje „Karštas vakaras” apie tai diskutuos Seimo nariai - Kęstutis Masiulis, Kęstutis Daukšys, Julius Veselka, žurnalistas Eduardas Eigirdas bei LPK viceprezidentas Gediminas Rainys.
