Analizę finansavusios Lietuvos ir Lenkijos dujų bendrovės teigia, kad priklausomai nuo finansavimo, dujų perdavimo kaina dėl minėto dujotiekio galėtų išaugti iki 22 proc. ir šis projektas galėtų būti rimtas konkurentas Lietuvos ketinamam statyti suskystintų dujų terminalui, nes Baltijos šalys dviem dideliems projektams esą per mažos.
„Neketiname (mažinti) terminalo, projektas labai konkretus ir toliau nuosekliai įgyvendinamas ir jis mums reikalingas pačiu artimiausiu metu ir sukuria realias galimybes turėti alternatyvas tiekimui, o tai reiškia, turėti mažesnes dujų kainas“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.
SDT Lietuva planuoja turėti per dvejus metus. Iš kitų šalių atgabentos sukystintos dujos turėtų sudaryti alternatyvą vieninteliam šiuo metu tiekėjui Rusijos bendrovei „Gazprom“.
Tuo tarpu Lietuvą ir Lenkiją galimai sujungsiantis dujotiekis padėtų Lietuvai pasiekti Vakarų Europos turimus dujų išteklius ir taip sumažinti iš dalies sumažinti pagrindinio dujų tiekėjo „Gazprom“ įtaką. Toks dujotiekis nebūtų visiškai nepriklausomas tiekimo šaltinis, nes didelė dalis Vakarų Europos valstybių dujas perka iš Rusijos.
Preliminariais skaičiavimais, Lietuvos - Lenkijos dujotiekio jungtis ilgis būtų 562 km, iš kurių 211 – Lietuvoje. Šios jungties pajėgumai būtų tokie, kad ja į Baltijos šalis būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. dujų per metus. Po papildomų investicijų, pajėgumai galėtų būti padidinti iki 4,5 mlrd. kub. metrų per metus.
Verslo aplinkos analizę atliko „Ernst & Young Business Advisory LLC& PLP”. Per artimiausias savaites turi būti paskelbtas konkursas dujotiekio jungties galimybių studijai parengti, ji turi būti baigta iki metų pabaigos. Iki to laiko turėtų būti atlikta ir išsami rinkos analizė, norint gauti ES paramą.
Planuojama, kad dujotiekis galėtų būti nutiestas ne anksčiau nei 2016 m.
