Pirmiausia - oro šilumos siurblys
Alternatyviais centralizuotam šildymui būdais daug besidomintis, alternatyvios energijos tiekimo specialisto kvalifikaciją Švedijos kompanijoje „Nibe” įgijęs alytiškis V.Kazlauskas prieš dvejus metus ėmėsi permainų administruojamame daugiabutyje. Padedant šiai švedų kompanijai name pastatytas oro šilumos siurblys. Dėl 33 tūkst. litų atsiėjusio įrenginio name karštas vanduo, V.Kazlausko teigimu, atpigo tris kartus, ir jis atsipirko per dvejus metus.
„Man dėl to teko pereiti kryžiaus kelius. Centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė „Litesko” trukdė išduoti siurblio pastatymo sąlygas. Bet tam po skundų žalią šviesą įjungė Energetikos ministerija, padėjo miesto savivaldybė. Šilumos tiekėjai net kreipėsi į Statybos inspekciją dėl mūsų nelegalios statybos - pastatyto oro šilumos siurblio viename iš namo balkonų. Inspektoriai atsisakė surašyti aktą, ir dėl jų „Litesko” kreipėsi į teismą. Kaip trečias asmuo teisme atsidūrėme ir mes. Nežinau, kuo čia baigsis, bet namo gyventojams karštas vanduo atpigo”, - pasakojo verslininkas.
Kadangi oro šilumos siurblys efektyvus šiltuoju metų laikotarpiu, paprastai nuo balandžio vidurio iki lapkričio pradžios, bendrijos administratorius inicijavo daugiabučiui įrengti geoterminį šildymą.
Stabdys - Daugiabučių namų renovavimo programa
Pasak V.Kazlausko, toks šildymas efektyvus visus metus: „Šiuo metu, kai dar neatlikti namo modernizavimo darbai, jeigu būtų trisdešimt laipsnių šalčio, tektų naudoti centralizuotą. Kitą šildymo sezoną bendrijai ši problema išsispręs pagerinus pastato būklę. Bendrijos pastangomis šalies daugiabučių namų renovavimo programoje atsirado valstybės remiama priemonė - alternatyvaus šildymo įsirengimas.”
„Šerkšnas” šia priemone apsidžiaugė. Bet kai sumanė įsirengti geoterminį šildymą imant žemės šilumą, pamatė, jog remiamos renovavimo priemonės išdėstytos bendrijai nepalankia linkme.
„Pirmiausia reikia renovuoti namą, apie ką mes galvojame ir jau turime investicinį projektą, o tik paskui įsirengti alternatyvų šilumos energijos šaltinį. Tik taip galima tikėtis valstybės paramos. Žodžiu, bendrijoms nepalikta pasirinkimo”, - teigė V.Kazlauskas.
Pulko g. 34 įsikūrusi daugiabučio bendrija, susiskaičiavusi ekonominį efektą, savo lėšomis ir padedant minėtai švedų kompanijai „Nibe” ėmė rengtis geoterminį šildymą.
Aštuonis žemės gręžinius po 100 metrų gylio padarė Kauno bendrovė „Merkelita”, o montavimo darbus atliko alytiškių įmonė „Ulpas“.
Alternatyvaus šildymo įsirengimas „Šerkšnui” atsiėjo 110 tūkst. litų. „Per metus namo šildymo sąnaudos buvo 57 tūkstančiai litų, dabar jos turėtų būti 17 tūkstančių. Tikriausiai nepatikėsit, bet veikiant oro šilumos siurbliui, gyvatuko mokestis butui jau buvo18 litų. Vasarą visam namui šiluma kainavo apie 600 litų per mėnesį”, - apie name įdiegtus alternatyvaus šildymo būdus pasakojo alytiškis.
Valstybės paramos pagal dabar galiojančią Daugiabučių namų renovavimo programą „Šerkšnas” negaus, nes pirmiausia įsirengė alternatyvų šildymą, o ne renovavo namą.
Nepasiduoda peršamai programai
Bendrija kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, kad Daugiabučių namų renovavimo programoje išdėstytos priemonės būtų pateiktos taip, jog gyventojai galėtų pasirinkti, ką reikia pirmiausia tvarkyti daugiabutyje.
Svarbiausia bendrijai pasiekti, kad ji, kaip nesilaikiusi dabartinės programos priemonių eiliškumo, nebūtų apskritai išmesta kaip šios programos dalyvė.
„Aš į dabar vykdomą daugiabučių renovaciją žiūriu skeptiškai. Reikalaujama ją atlikti taip, kad po renovacijos šilumos kaštai sumažėtų 40 procentų. Bet šios sąnaudos suskaičiuotos teoriškai, pagal STR numatytų medžiagų efektyvumą. O tos medžiagos turi būti - polistirenas ir akmens vata. Net plyšių užsandarinimas namo išorės sienose nesvarbu. Jei iš daugiabučių norima padaryti šiltnamius, reikia juose įrengti ventiliaciją. Bet tai renovacijos kainas iškeltų du kartus”, - savo nuostatas dėstė V.Kazlauskas.
Jo įsitikinimu, renovacijos priemonių eiliškumas, pačiai renovacijai keliami reikalavimai nustatyti siekiant nesudaryti konkurencijos centralizuotos šilumos tiekėjams, gal ir proteguojant kai kuriuos statybinių medžiagų gamintojus.
Gal imsis iniciatyvos savivaldybė?
„Šerkšnas” Daugiabučių namų renovavimo programos netobulumus išdėstė ir nemažai daliai Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių. Bendrija tikisi, kad jo įsirengtas geoterminis šildymas bus paremtas iš miesto biudžeto.
Miesto mero pavaduotojo Dobilo Kurtinaičio teigimu, tokias iniciatyvas savivaldybė turi remti. Juk pagal europines direktyvas iki 2020 metų, vadovaujantis gegužę priimtu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, 2017-2018 metais Lietuvoje vidutinė atsinaujinančių energijos šaltinių dalis turi sudaryti 20 proc. nuo viso energijos suvartojamo kiekio.
Sumažėjus daugiabučiuose sunaudojamos šilumos energijos kainai, iš valstybės mažiau žmonių prašytų kompensacijų.
Kaip sakė V.Kazlauskas, Alytuje susidomėjimas geoterminiu šildymu yra - jau 17 bendrijų darosi projektus dėl šio šildymo įsirengimo.
Iki šiol iš beveik 600 miesto daugiabučių tik vienas turėjo autonominį šildymą - nuosavą gamtinių dujų katilinę.
