„Sutarėme, kad „Gazpromas“ paruoš sąrašą klausimų, kuriuos turime išspręsti taikant trečiąjį energetikos paketą. (...) Manau, galėsime išspręsti tuos klausimus, kurie dabar yra kilę. Manau, kad taip, kaip bus realizuotas tas trečiasis paketas, jis turi (realizuotas) atsižvelgiant į visą dujų klausimų paketą Lietuvoje. Lietuva ne tik stambus vartotojas, bet ir tranzito šalis. Ir energetikos saugumo ir tranzito klausimas yra ne tik mūsų, bet ir visos Europos diskusijų centre“, - sakė A. Medvedevas.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius dviejų valandų pokalbio susitikimą pavadino „konstruktyviu“ ir teigė, kad Lietuva, po veiklų dujų sektoriuje atskyrimo, nori matyti „Gazprom“ ne tik pardavimo, bet ir perdavimo veiklose.
„Mes suprantame, kad „Gazpromui“ rūpi tranzitas į Kaliningradą, strateginiai dujų aprūpinimo klausimai, manau, kad ir tais klausimais galime rasti konstruktyvų sutarimą“, - žurnalistams sakė A. Kubilius. Anot jo, susitikime buvo keltas ir dujų kainos klausimas. Lietuva mano, kad dabar šalies vartotojų kaina nėra „teisinga“ ir neatitinka privatizavimo sutarties nuostatų, nes Lietuva moka daugiau už kaimynines šalis.
Anot A. Medvedevo, kainos šalims apskaičiuojamos pagal formulę ir kai kurios valstybės nuolaidos sulaukė dėl to, kad pratęsė sutartį su „Gazpromu“ ir užsitikrino didesnį dujų tiekimą.
„Tas kainas koregavimas Latvijoje buvo suderintas, nes buvo sutarta dėl didesnių dujų apimčių ir ilgesniam laikui. Panašios derybos vyksta bendrovėje „Lietuvos dujos“ ir jos vyks pagal kontraktą ir mūsų įsipareigojimus“, - sakė A. Medvedevas, pasak kurio, sutarties pratęsimas nėra kainos mažinimo sąlyga.
„Niekas niekam jokių sąlygų nekelia. Mes parodome galimybes – kuo didesnės apimtys, tuo daugiau manevrų pardavėjui. Ir tos lėšos tranzitui ir gavybai gali būti apskaičiuotos ir panaudotos vartotojų naudai. Kainos klausimu jokios diskriminacijos nėra ir negali būti. Kol kas jokių derybų paprasčiausiai nebuvo“, - kalbėjo A. Medvedevas.
„Gazprom" mato kaip finansinį investuotoją
Anot A. Kubiliaus, atskyrus veiklas „Gazprom“ ir perdavimo įmonėje galėtų dalyvauti kaip finansinis investuotojas.
„Aš manau, kad galėtų būti toliau deramasi dėl to. Visiškai suprantame, kad „Gazprom“ perdavimo srityje turi tam tikrų specifinių interesų, tai perdavimas arba tranzitas į Kaliningrado sritį ir mes tai vertiname kaip visiškai legitimų interesą, kurį turime vertinti ir gerbti. Bet perdavimo sistema turi būti visiškai atskirta, valdyme neturi būti lemiamos įtakos dujų tiekėjui“, - po posėdžio žurnalistams sakė A. Kubilius.
Nepatvirtintais duomenimis, susitikime „Gazprom” taip ir nepateikė pasiūlymo dėl kainų mažinimo, bet prašė atidėti energetikos sektoriaus reformos įgyvendinimą dvejiems metams.
Iki kovo 31 d. „Lietuvos dujos” turi pateikti Vyriausybei siūlymus dėl dujų ūkio atskyrimo, tad tikėtina, tokiais vizitais bandoma stabdyti energetikos ūkio pertvarką.
Per tą laikotarpį gali pasikeisti ne tik valdžia Lietuvoje, bet ir ES, o tai naudinga „Gazprom” – jie gali tikėtis iš naujosios valdžios „minkštesnės” pozicijos.
DELFI primena, kad Lietuvos Vyriausybė ketina pertvarkyti bendrovę „Lietuvos dujos“, kur „Gazprom“ valdo 38 proc. akcijų paketą, atskiriant dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo veiklas. Vyriausybė siekia, kad magistralinių vamzdynų valdymas atitektų Lietuvos valstybei, galbūt kartu su kitu strateginiu partneriu.
Tokia pertvarka siekiama panaikinti Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ monopolinę įtaką, tačiau su tokia pertvarka nesutinka pati „Gazprom“.
Lietuva tvirtina, kad Rusijos bendrovė nesąžiningai nustato dujų kainas Lietuvai, nes jos 15 proc. didesnės nei Latvijai ir Estijai. Dėl šios priežastis Lietuva „Gazprom“ yra apskundusi Europos Komisijai. Ginčą turėtų spręsti Lietuvos teismai ir Stokholmo arbitražas.
