Ar Darbo partija iš meilės dujoms išsimainė Energetikos ministeriją?

Darbo partija, derėdamasi dėl planuojamos koalicijos ministrų portfelių, gautą Vidaus reikalų ministeriją „Tvarkos ir teisingumo“ partijai išmainė į Energetikos ministeriją. Ekonomistai svarsto, kad tai galėjo lemti ne tik buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho simpatijos nuo Ūkio ministerijos atskirtai energetikai, bet ir permainų siekimas dujų, šilumos tiekimo ir kituose sektoriuose.

„Jokio komentaro nebus, kol nebus patvirtinta Energetikos ministerija (Darbo partijai – DELFI)“, - sakė Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas, paklaustas, kodėl Darbo partija norėtų skirti savo atstovą į šios ministerijos vadovus.

V. Uspaskichas Ūkio ministerijai vadovavo 2004–2005 m. Nuo šios ministerijos energetikos sritis vėl buvo atskirta 2009 m., tačiau su energetikos verslu V.Uspaskichas buvo siejamas ir ankstesniais metais, kai dalyvavo gamtinių dujų tiekimo tarpininkų versle kartu su Antanu Bosu bei Rimantu Stoniu. DELFI anksčiau skelbė, kaip gamtinių dujų tiekimo tarpininkai buvo susiję su įmonėmis „Stella Vitae“, „Itera”, „Gazprom“ bei „Dujotekana“.

Bankų ekonomistai ir politologai, paklausti, kaip galėtų pasikeisti Energetikos ministerijos politika, kai jai ims vadovauti V. Uspaskicho įkurta Darbo partija, pastebi kelias galimas kryptis.

Baiminasi ne „Gazprom“, o padėties

„Danske bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė yra nelinkusi sureikšminti galimų valdančiųjų koalicijos sąsajų su dujų tiekimo verslu ir didžiausia rizika vadina ne galimas permainas, o „status quo“, t.y. dabar susiklosčiusią situaciją.

„Mano nuomone, didelės pažangos atsisakant didesnės priklausomybės nuo „Gazprom“ nebuvo, nepaisant to, kad V. Uspaskicho vadovaujama partija ir nebuvo valdžioje. Aš pritariu tų ekonomistų nuomonei, kad didžiausias žingsnis būtų iš tiesų mažinti dujų vartojimą, o tai yra įmanoma, nes mes su savo neefektyviais namais tiesiog leidžiame tas dujas į orą, aišku, už tai susimokėdami tam pačiam „Gazprom“.

O situacijai pakeisti nereikia „ultra super“ investicijų, nes yra įvardyta, kad pačių neefektyviausių namų yra tikrai labai nedaug ir su jais jau seniai buvo galima ką nors padaryti, - gyventojams opią didelių išlaidų šildymui problemą primena V. Klyvienė. - Pasakymas, kad mes šitoje srityje esame vieni labiausiai atsilikusių Europoje yra absoliuti teisybė.“

V.Klyvienė primena, jog, pavyzdžiui Austrijos sostinė Viena šiukšles, kaip kurą šilumai gaminti, naudojo jau prieš prieš daugiau nei 15 metų. Tačiau, anot jos, panacėja nėra ir vien perėjimas prie kitų kuro rūšių, nes jei jo naudojimas neefektyvus, tai ekonomiškai neapsimokės.

„Mes šitoje srityje jau seniai galėjome tą patirtį perimti ir padaryti reikalingas pertvarkas, bet viskas eina vėžlio žingsniu ir, nepaisant didelių lūkesčių, kad, krizė paskatins ieškoti efektyvesnio kelio, ir liko lūkesčiais, - apgailestauja apžvalgininkė. - Šilumininkai šaukia, kad mums reikia pereiti prie biokuro, realiai, aišku, kad jiems tai paranku, tačiau jeigu mes žinome, kad galime žymiai sumažinti kuro suvartojimą, kam pereiti nuo vienos „adatos“ prie kitos: jeigu biokuro suvartojimas pradės augti, tai ir jo kaina pradės augti. Turbūt lūkesčiai ir viltys, kad jis gali būti labai pigus, gali likti bergždži, tuo labiau, kai į šitą alternatyvią sistemą reikės investuoti nemažai pinigų. Taigi, visame šiame kontekste rizika, kad ateis žmogus, kuris yra lyg ir lojalus dujų bendrovei, na, nežinau, mano nuomone, yra tokia antrinė.“

Ji baiminasi, jog susirinkus naujai valdančiajai koalicijai gali išsipildyti prasčiausias scenarijus Lietuvai – situacija išliks tokia pati, kaip yra dabar, o šildymo sąskaitos toliau augs.

„Problemų yra iki kaklo ir jos nebuvo sprendžiamos. Kokio reikia veiksnio, kad jos būtų pradėtos spręsti, aš nežinau. Situacija gali būti ir tokia, kad padėtis „status quo“ išliks, o kam už tai reikės dėkoti jau antrinis klausimas, nenorėčiau spekuliuoti. Galima tada kelti klausimą, kam reikia dėkoti, kad mes tokioje padėtyje jau esame 20 metų. Tik šnekos apie didesnę nepriklausomybę, efektyvesnį suvartojimą, perėjimą prie vidinių resursų ir taip toliau. Kam tada dėkoti?

V. Uspaskichas savo agurkus konservavo, - juokauja V. Klyvienė. - Aš manau, kad mes nelabai nusisukome nuo „Gazprom“, nepaisant to, kad buvome lyg ir sumažinę ryšius ir pradėję karą. Realiai tas karas didesnės naudos mums neatnešė. Mes atrodome kaip mažutė muselė, kuri kovoja prieš didelę korporaciją, vietoje to, kad eitume racionaliu keliu ir tiesiog sumažintume iki minimumo pirkimus iš tos korporacijos. Ilgą laiką bandėme kovoti ir vieni, be Europos Komisijos palaikymo, ar tai davė rezultatų? Na, iš tikrųjų, davė - mes turime brangesnes dujas negu kaimynai latviai ir estai.“

Analitikė taip pat abejoja, jog Darbo partijai tapus atsakingai už Energetikos ministeriją, bus stabdomi strateginiai energetikos projektai, tačiau dėl to nerimauja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Baiminasi, dėl strateginių projektų sveikatos

N. Mačiulis primena, jog šalies energetikos vairą perimti ketinantys „darbiečiai“ deklaruoja paramą branduolinei energetikai: partija balsavo už Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, jos lyderis Viktoras Uspaskichas referendume pasisakė už naujos elektrinės statybas ir prisijungė prie taip manančių Lietuvos piliečių mažumos, kai socialdemokratai bei „Tvarka ir teisingumas“ į branduolinę energetiką žiūri skeptiškai.

Be to, N. Mačiulio nuomone, trintis tarp valdančiųjų galima ir svarstant kitus strateginius sprendimus: suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą bei prisijungimą prie Vakarų elektros energetikos infrastruktūros. Jis teigė pasigendantis bendros besiformuojančios koalicijos vizijos energetikos sektoriuje, o sutarimo stoką Energetikos ministerijai galimai vadovaujantys „darbiečiai“ esą galėtų dar labiau išryškinti.

„Turbūt nereikėtų vertinti atskirų partijų moralinių nuostatų ar kompetencijų valdant vieną ar kitą ministeriją. Ypač jeigu mes kalbame apie Energetikos ministeriją. Mano nuomone, ši sritis yra ta, kur ne viena partija spręs, kokia bus šalies energetikos politika. Tai turėtų būti ir tikriausiai bus visos vyriausybės bendrai nustatyta kryptis, susijusi pirmiausiai su trimis pagrindiniais projektais, inicijuotais dabartinės Vyriausybės. Tai yra atominė energetika, SGD terminalas bei Lietuvos atjungimas nuo Rusijos energetikos tinklo ir prijungimas prie Europos kontinentinio energetikos tinklo. Šiais trimis klausimais turi būti aiški pozicija visos vyriausybės. Kol kas, deja, panašu, kad ne visais klausimais yra bendras sutarimas. Tiesą sakant, man atrodo, nei vienu iš tų trijų klausimų nėra sutarimo, kaip ir kada turėtų būti įgyvendinami tie strateginiai energetiniai projektai“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, takoskyros matomos pirmiausiai vertinant partijų požiūrį į atominę energetiką ir VAE.

„Referendume už VAE pasisakė Darbo partija, socialdemokratai deklaravo, kad nepritaria atominei energetikai. Kalbant apie SGD terminalą – Darbo partijos ir socialdemokratų nuomonės nesutampa. Dėl Lietuvos prijungimo prie kontinentinio elektros energijos tinklo – taip pat Darbo partija pasisakė skeptiškai, sakydama tokį argumentą, kad gali būti, jog ateityje mums pigiau būtų importuoti elektros energiją iš Rusijos, o ne iš Vakarų Europos valstybių. Akivaizdu, kad šiais klausimais nėra sutarimo“, - aiškino N. Mačiulis.

Pašnekovo teigimu, būtent energetiniai klausimai gali tapti pirmųjų rimtų trinčių tarp valdančiųjų priežastimi: „Laukia ilgos diskusijos. Ir galbūt tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių koalicija gali būti nelabai stabili“, jis vardija, jog konfliktai tarp valdančiųjų esą galimi ir svarstant šilumos ūkio klausimus.

Tikisi strateginių projektų tęstinumo

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė, nagrinėjusi Darbo partijos rinkimines nuostatas, nusiteikusi kiek optimistiškiau.

„Hipotetinėje situacijoje, jeigu vis dėlto viskas praeina sklandžiai ir koalicija formuojama taip, kaip dabar tikisi koalicijos partneriai, o Energetikos ministerija yra Darbo partijos atsakomybė, ko gero, Darbo partija iš trijų dabar koaliciją ketinančių formuoti partnerių, t.y. socialdemokratų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ lanksčiausiai yra nusiteikusi atominės elektrinės atžvilgiu ir, ko gero, tai svarbiausias klausimas, kurį vis dėlto teks išnarplioti naujai ateinančiai valdžiai, turint omenyje, ir referendumo rezultatus, ir Darbo partijos poziciją dėl vasarą vykusio balsavimo Seime dėl atominės elektrinės, ir iš programinių nuostatų, ko gero, jų pozicija atominei yra palankiausia elektrinei iš šių trijų partnerių“, - sako ji.

Tačiau V. Tauraitė nesiryžta prognozuoti, kokia galėtų būti VAE projekto ateitis po nepalankaus referendumo, tačiau mano, jog kiti projektai greičiausiai bus tęsiami.

„Tikėčiausi tęstinumo, - teigia ji. - Kiti projektai, kaip jungčių, dujų terminalo statyba, ko gero, būtų tęsiami.“

Analitikė primena, kad savo programinėse nuostatose Darbo partija santykinai daug dėmesio skiria biokuro vartojimo skatinimui, daugiabučių renovacijai, tačiau sako, jog prie šių iniciatyvų turės prisidėti ir kitos ministerijos, pavyzdžiui, Finansų, nes tokie projektai gali pareikalauti papildomų valstybės lėšų ir nebus vien Darbo partijos atsakomybė.

„Gali būti ir nesutarimų - neatmeta V. Tauraitė. - Bet vis dėlto labai dar hipotetinė ta situacija. Reikia sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, prezidentės reakcijos, čia, ko gero, daugiau politika, nei ekonomika.“

Ties klaustuku – ir Rusijos įtaka

N. Mačiuliui susirūpinimą kelia galima trečiųjų šalių įtaka Lietuvos energetikos politikai.

„Politikai turėtų būti nepriklausomi nuo interesų ir priimti sprendimus remdamiesi labai objektyvia sąnaudų-naudos analize. Ar tokia bus daroma? Kol kas užuominų nebuvo. Tas, aišku, šiek tiek kelia nerimą. Norėtųsi, kad energetikos klausimai būtų visiškai depolitizuoti, ir jokių išorinių valstybių įtakos priimant šiuos sprendimus nebūtų. Nes tai yra susiję ne tik su kaina, kurią moka vartotojai už elektrą, už dujas, bet ir susiję su ilgalaikiu valstybės augimo ir konkurencingumo potencialu“, - sakė ekonomistas N. Mačiulis.

„Jeigu taip atsitiktų, kad sprendimą lemtų ne Lietuvos interesai, o kažkokie kiti, būtų labai apmaudi klaida, kurios pasekmes jaustume ne tik mes, bet ir mūsų vaikai“, - pridūrė pašnekovas.

N. Mačiulis teigė nusivylęs pačiu vyriausybės formavimo mechanizmu.

„Vis dėlto ministerijų portfeliai skirstomi remiantis ne tais kriterijais. Viešojoje erdvėje pamatome tokius teiginius, kad viena ar kita ministerija pavadinama piniginga, turinčia didelį priėjimą prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir lėšų. Tai tikrai ženklas, kad nesiremiama pagrindiniu ir vieninteliu principu, kuris turėtų egzistuoti pasiskirstant ministerijas. Tai yra kompetencijos tinkamai ministerijas valdyti ir kompetencijos atstovauti tinkamai sričiai ir nukreipti ją ta linkme, kuri ilgame laikotarpyje sukurs didžiausią naudą šalies gyventojams. Tokių diskusijų aš tikrai pasigedau. Įtakos pasiskirstymo procesas tikrai atrodo ne taip, kaip turėtų būti. Kol kas labai nemalonu tai matyti“, - reziumavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

R.Lopata: Darbo partija gali ministerijų ir negauti

Politologas, Baltijos agroverslo instituto prezidentas Raimundas Lopata DELFI teigė, jog apie Darbo partijos užmojus energetikoje anksti svarstyti, nepaisant to, kad būtent jai žadamas energetikos ministro portfelis.

V. Uspaskicho ir kitų „darbiečių“ asmeniniai interesai energetikoje, pašnekovo žodžiais, yra „svarbu, bet bendrame paveiksle tai smulkmena“.

„Didesnis vaizdas priklauso nuo atsakymo į klausimą, kas šiandien yra Lietuvos valstybės idėja. Kas nors gali pateikti atsakymą? Kol kas apie tai niekas nekalba. Kol nėra atsakymo į šitą klausimą, visa kita atrodo kaip galios žaidimai, ir tiek“, - kalbėjo R. Lopata.

Pasak jo, viešais pareiškimais, kreipimusi į Konstitucinį Teismą ir kitais ženklais prezidentė Dalia Grybauskaitė rodo kategoriškai nepageidaujanti Darbo partijos koalicijoje. Esą vienintelis faktorius, skiriantis „darbiečius“ nuo opozicijos, yra rinkimus laimėjusių socialdemokratų užsispyrimas.

„O jeigu prezidentės pozicija nugalės? Reiškia, (Energetikos ministerijos – DELFI) neperims. Prezidentės intencija aiški – „vaivorykštės“ koalicija. Valstybės interesus jinai atitiktų. Klausimas, ar realybėje ji yra galima. Problema yra socialdemokratų – kad jie nenori, kol kas, aklai svarstyti. Ir tai rodo socialdemokratų politinį nelankstumą. Čia yra didžiausia problema, šiuo konkrečiu atveju. O svarstymai dėl energetikos – čia detalės“, - reziumavo R. Lopata.