„Kandidatų skaičius neribojamas, interesą mes turime nuo pat proceso pradžios. Mes kalbėsimės su visais. Plieną reikia kalti kol karštas, kol yra visų regioninių partnerių parama, mes nedelsdami pradedame darbą. Mes turime neprarasti laiko ir Kalėdų periodą išnaudoti informacijos apibendrinimui, konsultacijas pradėsime nuo sausio, manau, kad tai yra poros trejeto daugiausiai keturių mėnesių klausimas. Mes tada žinosime, ar projektas domina potencialius investuotojus“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Švedas.
Anot viceministro, galimų kandidatų deryboms dėl investicijų į AE sąrašas nėra baigtinis.
„Kvalifikacinius reikalavimus atitiko penkios, o į įpareigojančius pasiūlymus atsakymus teikė dvi įmonės. Didelių energetikos kompanijų pasaulyje yra daugiau nei 10, jeigu kalbėtume apie technologijų gamintojus, jų yra daug. Štai ir visas sąrašas“, – teigė jis.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sakė, kad trečiadienio posėdyje jos nariai išgirdo, kad vėliausiai tai paaiškės per pusę metų.
„Komisija įsitikino, kad projektas nežlugo, mes tebeturime regioninius partnerius, Europos Komisijos paramą ir turime galimybę derėtis su visais potencialiais strateginiais investuotojais“, – tvirtino jis.
Jis dar kartą pabrėžė, kad įtakos Lietuvos planams turėjo Rusija, sparčiai statanti AE Kaliningrado srityje.
R. Švedas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu 80 proc. Lietuvai reikalingos energijos importuojama iš Rusijos, o su AE tokią priklausomybę galima būtų sumažinti bent 30 proc.
Tiesiogines derybas planuojama tęsti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios siūlytos rengiant viešąjį konkursą.
Teiks nepalankesnius pasiūlymus
Tačiau tokius planus kritikuoja Atominės energetikos komisijos narys Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys, tvirtinantis, kad natūralu, kad tiesioginėse derybose bus teikiami Lietuvai nepalankesni pasiūlymai.
„Buvo paskelbtas konkursas, kuriam galutinę paraišką pateikė viena įmonė, kuri jį ir atsiėmė. Natūralu, kad kitos įmonės teiks blogesnį pasiūlymą nei korėjiečiai. Aš Lietuvos vietoje su korėjiečiais net nesiderėčiau“, – teigė Seimo narys.
Kartu jis stebėjosi energetikos ministro Arvydo Sekmoko elgesiu, kai iš vienos pusės jis bandė įtikinti korėjiečius dalyvauti projekte, o iš kitos pusės vykdo Rusijai nepatinkančią dujų sektoriaus pertvarką.
„Jeigu ministras nori pastatyti AE ir žino, kad rusai gali tam sutrukdyti, kokio velnio juos per veidą daužyti su „Gazprom“. Aš niekaip nesuprantu. Jeigu aš noriu merginai patikti, tai aš ir su jos drauge susitarsiu, kad ji mane parekomenduotų ir sakytų, kad šitas vaikinas neblogas. O dabar tas pats ministras viena ranka nori AE pastatyti, o kita – susigadinti santykius“, – sakė Seimo narys.
Taip pat, anot jo, Vyriausybė turi užsibrėžti, kiek Lietuva gali mokėti už naujos jėgainės pagamintą elektrą.
DELFI primena, kad penktadienį oficialiai paskelbta, kad viešasis AE konkursas neįvyko pasitraukus vieninteliam dalyviui Pietų Korėjos bendrovei „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“).
Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija naują AE tikėjosi pastatyti 2018-2020 m.
Strateginiam investuotojui planuojama atiduoti bent 51 proc. naujos jėgainės akcijų.
