„Pagrindinis tikslas tokio paėmimo yra tai, kad sparčiai vyksta uosto kanalo gilinimo darbai ir taip pat šis įrenginys, kuris jau daug metų stovi ir priklauso privačiam subjektui, iš tiesų pradeda trukdyti uoste vykstančiai navigacijai taip pat gali turėti problemų ir trukdymų kalbant apie tolimesnį vystymąsi įskaitant ir suskystino dujų terminalo statybą“, - po posėdžio žurnalistams sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šiuo metu vyksta teismai dėl minėto įrenginio įsigijimo teisėtumo. Ministras tvirtina, kad Vyriausybė nebegali laukti teismų pabaigos, nes kitaip iškiltų grėsmė suskystintų dujų terminalo statyboms. Turto vertę įvertins nepriklausomas turto vertintojas.
„Nematau prasmės derėtis su žmonėmis, kurie galbūt nesuvokia strategiškai svarbių valstybės interesų ir šiuo atveju labai didelis klausimas, kaip valstybiniame uoste viduryje uosto atsirado šitas privatus įrenginys, kuris jokios reikšmės uosto laivybai neduoda. Mes tikrai nesilaikome taktikos, kad su kažkuo derėtis. Yra įstatymais nustatyta tvarka kaip tokiais atvejais reikia elgtis ir mes pasiūlėme paimti visuomenės reikmėms. Kitaip tariant, čia ne vieta derėtis“, - kalbėjo E. Masiulis.
Iš vandens kyšantis betoninis įrenginys iki nacionalizacijos priklausė Aurelijai Trečekauskienei, kuri minėtą įrenginį įsigijo 2002 m., kuomet iš varžytinių buvo parduodamas bankrutavusios valstybinės žvejybos įmonės „Jūra” turtas. Betono luitas, prie kurio laivai tikrina savo kompasų paklaidas, jai atsėjo 100 litų.
Anksčiau spaudoje buvo skelbta, kad A. Trečekauskienės šeima už šį įrenginį iš valstybės gali norėti kelių šimtų tūkstančių litų.
