Tokia jo nuomonė dėstoma atsakymuose į interpeliaciją inicijuojančių Seimo narių klausimus, mat jie klausė, dėl kokių tikslų norima atsisakyti elektros įmonių pelnų reguliavimo įstatymu tai paliekant daryti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Klausimus rengusių Seimo narių nuomone, toks sprendimas gali pabranginti elektrą.
„Fiksuotos pelno normos palikimas įstatyme neskatina įmonių veikti efektyviai ir mažinti sąnaudas. Priešingai, įmonės linkusios didinti sąnaudas, pavyzdžiui, plėsti bazę, nuo kurios skaičiuojama pelno norma ir pasiimti įstatymu garantuotą pelno normą. Nesant fiksuotos pelno normos, skatinama, kad įmonės pelno siektų ne didindamos tarifą, o mažindamos sąnaudas. Dėl šio pakeitimo elektros kaina vartotojams nedidės“, – atsakymuose tvirtino ministras.
Projektui, kuriuo iš įstatymo braukiama nuostata, kad elektros energetikos įmonės gali turėti 5 proc. pelno, pritarė Vyriausybė, vėliau jis turėtų būti nagrinėjamas Seime.
Klausiamas, kokias dalis į naująją atominę elektrinę (AE) ketina investuoti Lietuva ir kitos regioninės partnerės, jis tvirtino, kad tai dar nėra aišku ir priklausys nuo derybų su būsimu strateginiu investuotoju. Tačiau įstatymu numatyta, kad Lietuvai turi tekti bent 34 proc. akcijų.
Seimo narius energetikos ministras informuoja, kad kitąmet planuojama parinkti strateginį investuotoją ir su juo pasirašyti sutartį. Nesikeičia ir planai pastatyti naują AE.
Anot A. Sekmoko, ji šalia uždarytos Ignalinos atominės elektrinės turėtų stovėti 2020 m.
DELFI primena, kad viešas strateginio investuotojo konkursas žlugo iš jo pasitraukus vieninteliam dalyviui – Pietų Korėjos bendrovei „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“). Iškart po Naujųjų metų dalyvių planuojama ieškoti rengiant tiesiogines derybas.
Nenumato privatizuoti skirstomųjų tinklų
Seimo nariams nerimą kelia ir pasigirstančios kalbos apie planus privatizuoti skirstomuosius ir perdavimo tinklus, Kruono hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę privatizaciją. Tačiau A. Sekmokas tvirtina, kad Vyriausybės patvirtintoje naujoje Nacionalinės energetikos strategijoje tai nenumatyta.
Taip pat esą ir dabar galiojančioje strategijoje nekalbama apie konkrečių energetikos objektų privatizavimą.
Iš viso Seimo nariai energetikos ministrui pateikė 25 klausimus, be jau minėtų temų, jie domėjosi, kodėl Lietuva nusprendė įgyvendinti europinę direktyvą dėl dujų sektoriaus pertvarkos, kaip dirba elektros birža, kokias įmones ministerija samdė teisinėms ir konsultacijų paslaugoms.
Nuversti panoro iškart po žlugusio konkurso
DELFI primena, kad parašai ministro interpeliacijai rengti buvo pradėti rinkti iškart po žlugusio viešojo konkurso dėl naujos AE strateginio investuotojo.
A. Sekmokas į pateiktus klausimus raštu turėjo atsakyti iki gruodžio 24 dienos. Tačiau interpeliacijos iniciatoriai juos vertins tik kovo pradžioje, kai prasidės Seimo pavasario sesija. Tada ir paaiškės, ar bus balsuojama dėl jo vertimo iš posto.
Planams rengti interpeliaciją pritarė 70 Seimo narių, tačiau palaikymą ministrui išreiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pats A. Sekmokas interviu DELFI sakė, kad dėl žlugusio konkurso trauktis neketina.
