455 MW instaliuotos galios KCB projektas pradėtas įgyvendinti 2009 metų balandį, kai buvo pasirašyta projektavimo ir statybos darbų sutartis su generaliniu rangovu – Ispanijos kompanija „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“. Ispanų koncernas objektą Elektrėnuose statė kartu su subrangovais Lietuvoje.

Projekto finansavimui 168,2 mln. eurų (580,76 mln. litų) dotaciją skyrė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, 71 mln. eurų (245,15 mln. litų) paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), taip pat komerciniai bankai. Dalį lėšų projektui skyrė ir „Lietuvos energija“.

Naujasis Lietuvos elektrinės blokas yra didžiausias „Lietuvos energijos" įgyvendintas projektas. Planuojama, kad KCB, kurio efektyvumas siekia daugiau nei 58 proc., galės pagaminti elektros energijos, kuri patenkintų apie 20-25 proc. viso šalies poreikio. Veikdamas KCB sunaudos 30 proc. mažiau gamtinių dujų nei senieji elektrinės blokai.

„Iš tiesų diena ypatinga dėl trijų labai aiškių dalykų, kuriuos noriu pasinaudodamas šia proga ir pabrėžti. Visų pirma, be abejo, kad devintasis blokas yra labai svarbus mūsų energetikos saugumo stiprinimo instrumentas, - sakė premjeras Andrius Kubilius. - Kuo galima pasidžiaugti ir kuo galime didžiuotis tai paties projekto realizavimo kokybe. Per 22 nepriklausomybės metus tai yra pats didžiausias Lietuvoje realizuotas projektas, kurio vertė berods yra virš 1,3 mlrd. litų ir jis yra realizuotas pagal biudžetą ir pagal kalendorių. Mes Lietuvoje galime realizuoti didelius projektus, tai šiandien yra labai aiškiai pasakoma.“

„Kad padaryti gerą projektą reikia trijų dalykų, pirmas – pinigų, antras – geros technologijos, trečias – geros komandos, - dėsto „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas. - Mums šitoje vietoje pasisekė, mes turėjome visus tris.“

„Šita nuostabi naujos technologijos jėgainė pradžiugins Lietuvą ir ypatingai mano Kaišiadorių vyskupiją, kurioje esu gimęs ir gyvenu, - sveikinimo kalbą pradėjo vyskupas Juozas Matulaitis. - Prašysime Viešpaties Dievo, kad jis laimintų šios jėgainės darbus.“

Vyskupas meldėsi, kad Viešpats palaimintų naujosios jėgainės darbus, o ją globotų šventieji Viešpaties angelai, jėgainė tarnautų Lietuvos žmonių gerovei, o visiems stačiusiems, finansavusiems elektrinės statybą bei partneriams iš svečių šalių būtų suteikta palaima ir atlyginta malonėmis, taip pat malonių buvo prašoma visiems „Lietuvos energijos“ darbuotojams, Vyriausybei ir Lietuvos žmonėms. Vyskupas sukalbėjo maldą „Tėve mūsų“ ir palaimino naują kombinuoto ciklo bloką.

Vartotojams kaina nemažės

Anot D. Misiūno, naujasis įrenginys turėtų tarnauti 40 metų, o vartotojai mokės tiek „kiek kainuoja kuras plius vis mažėjančią kainą už finansavimą, kadangi paskolos bus grąžinamos“.

Naujasis blokas turėtų elektrą gaminti šiltuoju metu laiku, kai nedirbs kogeneracinės jėgainės, gaminančios elektrą, bei tuomet, kai Lietuvoje reikės didesnių gamybos pajėgumų.

„Šilumos gamybai mes norime pastatyti biokuro katilus, tam tikra prasme padaryti šitas veiklas nepriklausomas, nes didelė elektros generacija, tokia kaip šitas blokas, šiandienos rinkos sąlygomis jau nėra ta generacija, kurią vieną kartą įjungei ir ji veikia nuolatos. Mes turėsime žiūrėti į rinką, orientuotis į kitų gamintojų veiksmus, turėsime žiūrėti į pralaidumus“, - dėsto D. Misiūnas.

Pasak jo, naujasis blokas yra apie 30 proc. efektyvesnis nei senesni blokai, jo gaminamos elektros kaina 80 proc. priklauso nuo dujų kainos. Bloko gaminamos kilovatvalandės savikaina yra 0,33 lito, t.y. apie 0,1 lito pigiau nei senųjų blokų gamybos savikaina.

“Aš manau, kad vartotojai gali tikėtis, kad patikimumas bus užtikrintas, kad kaina bus skaidriai suskaičiuota ir tą padaro reguliatorius. Tikrai negaliu pažadėti, kad dujos bus vienos ar kitos kainos, tačiau mes savo tiksluose turime labai aiškų postūmį link dujų kainos, taip pat jūs žinote apie terminalą, mes taip pat tikimės būti terminalo klientais“, - sakė D. Misiūnas.

Pasak jo, kitąmet, atsižvelgiant į nustatytą gamybos kvotą, planuojama sunaudoti apie 300-350 mln. kub. m dujų.

Paklaustas, ar toks blokas būtų statomas prie dabartinių dujų kainų D. Misiūnas teigė: „Sunku pasakyti, viskas priklausytų nuo tikslų, jeigu mes neturėtume kur pasigaminti elektros vis tiek turėtume kažką įgyvendinti.“

VAE vadovas: projektas brangus, bet reikalingas

„Lietuvos energijos“ KCB atidaryme dalyvavo kito, planuojamo didžiausio šalies nepriklausomybėje projekto vienas vadovų, „Visagino atominės elektrinės“ (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus sako, jog nors dujas naudojančio naujo bloko gamyba yra brangesnė nei tikėtasi, kai jis statytas, 2009 m., tai buvo vienintelis pasirinkimas.

„Mūsų visos alternatyvos, kurias žinome, t.y. dujos, anglis arba atominė elektrinė, tai yra pagrindiniai (šaltiniai – DELFI) bazinei elektros generacijai. Dujų jėgainė reikalinga dėl to, kad balansinėje elektros sistemoje ji labai svarbi, nes labai greitai gali sugeneruoti elektrą, kuri reikalinga mūsų elektros sistemos saugumui. Klausimai gali būti, ar ji tikrai yra reikalinga tokios galios, ar tikrai tokio tipo, tačiau padarytas sprendimas pastatyti ir pabaigtas projektas yra daug geriau nei galvoti, kas šiuo metu būtų reikalinga. Be abejo, dujų kaina kyla ir aš tikrai sunkiai įsivaizduoju ją pasileidžiančią (nuolatiniam darbui – DELFI), nebent atsirastų kažkokie stebuklingi dujų šaltiniai, tačiau ji reikalinga mūsų sistemai bet kokiu atveju. Vis vien būtumėme turėję statyti kažkokią kitą elektrinę“, - sakė jis.

R. Vaitkus teigia, jog „Lietuvos energijos“ KCB projektas suteikia pasitikėjimo Lietuvos galimybėmis.

„Senieji Elektrėnų blokai yra pasenę ir morališkai, ir fiziškai, ir labai neefektyvūs, nors gerai prižiūrėti, jie negali normaliai atlikti savo funkcijos saugumui palaikyti. Kitas dalykas, aišku, kaip ir minėta, tai, kad projektas atliktas nuo konkurso pabaigos, sutarties pasirašymo per 3,5 metų ir už 1,3 mlrd. litų. Tai iš tiesų rodo mūsų potencialą, - dėsto R. Vaitkus. - Mes galime atlikti didelius projektus ir tas susikaupimas dabar vyks didžiausiam projektui Visagino atominės elektrinės statybai.“

Paklaustas, kaip strateginiai partneriai vertina referendumo rezultatus, R. Vaitkus teigė, jog galutines išvadas daryti dar yra per anksti.

„Pasakyti išvadas yra anksti, - sako jis. - Yra šiek tiek suklaidintas žmonių įvedimas į referendumą, nes jis yra patariamasis. Jeigu jis būtų sprendžiamasis, manau, niekam nekiltų klausimų, kaip mes turime elgtis. Dabar atsiklausti nuomonės, nuoseklumo prasme, kai visi sprendimai dėl tų visų darbų, kuriuos dirbame, iš tiesų buvo nenuoseklu ir aš nesijaučiu gerai prieš žmones, kurie buvo įtraukti į atsakymą. Dėl strateginio investuotojo, aš manau, kad reikia aiškiai pažiūrėti ką pasakė korporacijos prezidentas Hiroaki Nakanishi: jis aiškiai pasakė, kad jie supranta žmonių nuotaikas ir suteiks visą reikalingą informaciją apie projektą bei turi pasiryžimą projektą tęsti.“

Pasak jo, kiti strateginiai partneriai „Eesti energia“ ir „Latvenergo“ projektą vertina pragmatiškai.

„Jie supranta regioninio projekto svarbą ir, be abejo, akcentuoja projekto ekonominį naudingumą, kas yra lygiai taip pat mums svarbu, tai kad iš esmės niekas nesikeičia, aš vakar buvau susitikęs su „Latvenergo“ valdyba, mes toliau tęsiame darbus, kartą į savaitę susitinka darbo grupės, kurios toliau vysto neišspręstų klausimų sutvarkymą. Be abejonės, lauksime naujo Seimo, naujosios Vyriausybės ir matysime, kokia yra pasakyta nuomonė“, - sakė R. Vaitkus.

Jis primena, jog šiuo metu su Visagino atominės elektrinės projektu susijusiems projektams yra išleista apie 65 mln. litų ir, jei su būsimąja Vyriausybe bus nuspręsta, kaip šį projektą vykdyti, šios lėšos bus įtrauktos į projekto kainą.

„Aš manyčiau, kad tokie projektai neturi būti referendumu sprendžiami, kada jie yra pradėti. Mes referendumą galėjome turėti tada, kai premjerai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, tuomet būtų buvę logika atsiklausti visų trijų valstybių, ar jie nori dalyvauti šiame projekte. Deja, tai nebuvo padaryta, - dėsto R. Vaitkus. - Manau, kad referendumas dažnai būna manipuliacijos įrankis, aš esu praktiškas žmogus, manau, tikri faktai įrodo labiausiai, ar tai reikalinga, ar ne ir diskusijų metu tai bus įrodyta.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (260)