Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad nuo kitų metų į VIAP dėl didėjančio superkamos elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekio bus įtrauktas daugiau nei 1 ct/kWh. Šiuo metu už iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros supirkimą vartotojai moka 0,9 ct/kWh.
Už elektrą iš atsinaujinančių išteklių mokama daugiau nei už tradicinę elektrą, todėl ši kompensacijos dalis ir įtraukiama į VIAP.
„Tarifai be jokios abejonės keisis. Kaip gali brangus dalykas vartotojui nieko nekainuoti. Tenka pripažinti, kad įstatymų leidėjas numatė labai ambicingus tikslus ir labai didelę gamybos dalį atsinaujinančių šaltinių sąskaita. Esame preliminariai paskaičiavę, kad iki 2020 m., tai yra per 10 metų, maždaug 40 proc. viso suvartojamos energijos kiekio būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai tikrai turės įtakos tarifui“, – penktadienį žurnalistams sakė VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.
Ji skaičiuoja, kad per dešimt metų žaliosios energijos supirkimui skiriama VIAP dalis išaugs šešis kartus.
„Tokia prielaida yra su sąlyga, kad kasmet augs elektros suvartojimas, rinkos kaina ir nesikeis VIAP mokėtojų bazė. Jeigu ji būtų sumažinta, tada viskas važiuotų aukštyn. Toks pageidavimas (iš didžiųjų pramoninių vartotojų – DELFI) yra labai stiprus“, – tvirtino D. Korsakaitė.
Tokie vartotojai sudaro apie 10 proc. visų mokėtojų.
Šiuo metu 7,5 proc. elektros gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Penktadienį VKEKK patvirtino atsinaujinančių energijos išteklių tarifų nustatymo metodiką. Konkrečius elektros supirkimo iš gamintojų tarifus ketinama nustatyti spalį.
„Su rinka sutarėme, kad tarifai bus skaičiuojami pagal pačių efektyviausių technologijų pavyzdžius ir tai, bent jau tam tikra prasme, leis mums subalansuoti vartotojų galimybes ir verslininkų apetitus. Tikimės, kad sėkmingai patvirtinsime tarifus pagal metodiką ir tuo pačiu sukursime paskatas verslininkams į Lietuvą vežti efektyvias technologijas, o ne kitose šalyse jau nurašytas“, – kalbėjo VKEKK pirmininkė.
Tačiau nauja metodika patenkinti ne visi.
Grigiškių hidroelektrinę valdančios bendrovės „Hidromodulis“ direktorius Aloyzas Liaugaudas žurnalistams sakė, kad nustatytos pernelyg mažos įmonės sąnaudoms.
„Metodikoje yra sensacingų dalykų, pavyzdžiui, naudojimo sąnaudos yra 2,5 proc. nuo pajamų. Pasakykite, kokioje gamyboje už 2,5 proc. galima ją atnaujinti ir eksploatuoti. Hidroenergetikos sąnaudos yra ypatingai didelės, nes yra ne tik elektrinė, bet ir tvenkiniai, kuriuose saugomas vanduo. Jeigu bus tkie skaičiavimai ir bus mažinamas supirkimo tarifas, tada daugelis turės atsisakyti šio verslo“, – tvirtino jis.
DELFI primena, kad gegužės pabaigoje įsigaliojo naujas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.
