A. Zuokas taip pat žada, kad dar antradienį bus paskelbti geriausių ir blogiausių Vilniaus daugiabučių administratorių sąrašai, o šilumininkai ir savivaldybės specialistai dirbs ilgiau, kad gyventojams būtų suteikta visa reikalinga informacija.
Kalbas vadina emocijomis
Anot A. Zuoko, tikslių šilumos suvartojimo duomenų Vilniuje tiesiog nėra, jų savivaldybė laukia iš „Vilniaus energijos“. Dėl to prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės žodžiai, esą šilumininkai ar namų administratoriai galimai piktnaudžiauja, mero nuomone, nėra pagrįsti.
„Galim pasakyti labai aiškiai, kad mes nematome tokių dalykų. Jeigu šiandien „Vilniaus energija“ mums dar nesugeba pateikti statistinių duomenų įvairiausiais pjūviais, vadinasi, niekas jų neturi. O kalbėti be skaičių, be faktų, emocine kalba – tai nėra specialistų kalba , - DELFI prezidentės patarėjos žodžius komentavo A. Zuokas. - Šiandien tų duomenų niekas negali turėti. Todėl visos kitos kalbos yra tiesiog paremtos emocijomis, noru komentuoti, bet neįsigilinant į skaičius.“
D. Ulbinaitė antradienį taip pat sakė, kad atsakomybę turi prisiimti sostinės savivaldybė, „patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“. A.Zuokas teigė negirdėjęs, kad savivaldybė būtų priėmusi tokį sprendimą.
Suvartojimo skirtumų neįžvelgia
Aiškindamas Energetikos ministerijos pateiktus skaičiavimus, esą lapkritį Vilniuje šilumos suvartojimas gerokai išago, kai kituose miestuose augo nežymiai ar net sumažėjo, meras tikino, kad tokia statistika manipuliuojama.
„Tai yra tiktai žaidimas statistika, pasirenkant tai, kas vienam ar kitam politikui būtų, matyt, naudingiau“, - DELFI sakė A. Zuokas.
Politikas pateikė kitus skaičiavimus, kuriais remiantis esą nėra didesnio skirtumo tarp šilumos suvartojimo Vilniuje ir kituose miestuose.
„Mes turime suvartojimo kiekius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Lyginant abejus metus (šių ir praėjusių metų lapkritį – DELFI), iš esmės problema egzistuoja visur vienoda. Visur suvartojimas šilumos kiekio, skaičiuojant dienolaipsniais, yra labai panašus. Dienolaipspniai – tai skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūrų, padauginus iš dienų skaičiaus. Čia yra rodiklis, kuris daugiau ar mažiau objektyviai parodo, kiek konkretus butas sunaudojo šilumos“, - sakė A. Zuokas.
Pasak jo, kad būtų visiškai aišku, sostinės savivaldybė paprašė „Vilniaus energijos“ pateikti tikslius duomenis: kiek šilumos pagaminta šiemet lapkritį, ir kiek – pernai.
„Mūsų energetikai yra įsitikinę, kad jokių pasikeitimų šilumos suvartojimo kiekiuose, kurie būtų nepaaiškinami, tikrai nėra“, - pridūrė A. Zuokas.
Ilgina darbo laiką ir skelbs „geruosius“ bei „bloguosius“ administratorius
Sostinės savivaldybė antradienį imasi dviejų priemonių, siekdama suvaldyti padėtį dėl sąskaitų už šilumą. Visų pirma, gyventojus aptarnaujantys specialistai dirbs ilgiau. Visų antra, savivaldybė žada paskelbti sąrašus daugiabučių administratorių, kurie geriausiai ir blogiausiai tvarkosi su šilumos suvartojimu.
„Žmonės turi gauti atsakymus į visus klausimus, kurie jiems yra iškilę. Ir nuo šiandien „Vilniaus energijos“ klientų aptarnavimo poskyriai trijose vietose veiks iki 20 val., o ne iki 16.30, kaip buvo tradiciškai. Jiems taip pat duodame į pagalbą Vilniaus šilumos tinklų specialistus, savivaldybės atstovus, išmanančius energetikos sektorių, - kalbėjo A. Zuokas. - Turėsime ne už ilgo duomenis, kurie administratoriai Vilniaus mieste yra geriausi, o kurie yra blogiausi. Galėsime palyginti, kurie mažiausiai suvartojo šilumos ir kurie – daugiausiai. Turime netgi pavyzdžių, kai šilumos suvartojimas ne tik nedidėjo, bet ir sumažėjo.“
Pasak jo, „gerųjų“ ir „blogųjų“ administratorių paviešinimas leis vilniečiams iš savo namų prižiūrėtojų reikalauti atsakomybės ir profesionalumo ar, esant reikalui, tiesiog pasirinkti kitą administratorių.
Šilumininkai privalo tiekti daugiau šilumos?
Vis dėlto A. Zuokas paminėjo, esą pagal dabar galiojančią tvarką šilumininkai privalo iki daugiabučių šilumos įvadų tiekti daugiau šilumos nei per praėjusį šildymo sezoną. Be to, šilumos suvartojimą esą sunkina ir draudimas „Vilniaus energijai“ naudoti nuotolinius šilumos punktų valdymo prietaisus.
„Prieš metus Vilniaus mieste buvo taikomas ekonominis režimas, išlaikant sanitarines normas, tačiau buvo tiekiama 10 proc. mažiau šilumos namams. Tokiu būdu vien tik per praėjusių metų lapkričio pirmas dvi savaites Vilniaus miesto gyventojai sutaupė 7 mln. Lt. Energetikos ministerija įsikišo į procesą ir uždraudė naudoti telemetriją, kuri galėtų efektyviai reguliuoti šilumos kiekį. Šiandien šitas instrumentas nebeleidžiamas, ir viskas vyksta rankiniu būdu. Praeitų metų lapkričio mėnesį buvo atsisakyta ekonominio režimo, po Energetikos ministerijos ir politikų pasipiktinimo“, - aiškino A. Zuokas.
Anot jo, pernai lapkritį ekonominiu režimu „Vilniaus energija“ namams tiekė tiek šilumos, kiek būtų pakakę užtikrinti butuose 18-19 laipsnių temperatūrą, o dabar iki namų atkeliauja tiek šilumos, kad butuose temperatūra gali siekti 21-23 laipsnius.
„Prieš metus buvo taikomas 18-19 laipsnių parametras. Šiemet yra taikoma 21-23 laipsniai. Šitas temperatūrinis grafikas yra suderintas su visomis institucijomis“, - konstatavo A. Zuokas, pridurdamas, kad namų administratoriai vis tiek gali reguliuoti šilumos kiekius namų šilumos punktuose, kad temperatūra butuose nesiektų 20 laipsnių.
DELFI primena, kad A. Zuokas triukšmą dėl sąskaitų už šildymą laiko dūmų uždanga, kuria valdantieji esą mėgina nukreipti dėmesį nuo savo pačių neveiklumo, kuris, mero nuomone, ir yra pagrindinė išaugusių sąskaitų priežastis.
