„Pirmas klausimas, galingas konkursas, liko Pietų Korėja, neliko antro, trečio, penkto, septinto (dalyvio – DELFI). Prancūzai paskutiniai pasitraukė prieš maždaug dešimt dienų. Jeigu būtų privati kompanija, tai ji skelbtų antrą konkursą ir ieškotų daugiau dalyvių, kaip darys mūsų valdžia, tai matyt ant Kalėdų, Velykų ar kitų Kalėdų sužinosime“, – ketvirtadienį LPK konferencijoje „Darnus vystymasis: plėtra ir energetika“ kalbėjo B. Lubys. Vėliau paprašytas patikslinti, jis sakė tokią informaciją gavęs iš savo šaltinių.
„Mano šaltiniai sako, kad jie (prancūzai – DELFI) dalyvavo, bet išvažiavo, nes nutarė, kad nebeįdomu. Aš nežinau, kodėl jie pasitraukė, man dėl to labai gaila, nes Prancūzija turi galingą sistemą, taip pat ir finansinę“, – sakė pramonininkų prezidentas.
Jo teigimu, dabartiniai planai 2018-2020 m. turėti naują AE labiau primena pasakas, o ne realius planus.
„Turint omenyje, kad suomiai, kurie yra nepalyginamai didesnio finansinio potencialo, jau radikaliai vėluoja su savo atominės stoties statybomis.Tai kalbėti, kad mes iš tiesų galėsime pastatyti 2020 m., tai čia yra daugiau prie tų pasakų, kurias mums mamos visiems skaitė, bet ne prie realijų, kurios kuo nors būtų pagrįstos“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Tačiau B. Lubys pabrėžė, kad pramonininkai neprieštarauja atominei energetikai ir svarstė, kad galbūt kuriam laikui Lietuvai reikėtų pasistatyti ne tokią galingą jėgainę, nes technologijos labai sparčiai tobulėja.
„Kad tas dramblys (atominė elektrinė – DELFI) prireiks geriausiu atveju 10 metų, o kai jis atsiras, mes sakysime, kur mes buvome, nes JAV ir Japonų komapanijos jau gamins komercines atomines stotis, kurių galingumas bus 50-100 megavatų“, – dėstė jis.
DELFI primena, kad Lietuvos Vyriausybė yra užsibrėžusi iki šių metų pabaigos išsirinkti strateginį investuotoją, kuriam turėtų tekti daugiau nei pusė jos akcijų.
Tačiau oficialūs pareigūnai nekomentuoja, kad susidomėjo galimybe investuoti į jėgainę Lietuvoje.
Lapkričio pradžioje dienraštis „Verslo žinios“ paskelbė, kad įpareigojančius pasiūlymus pateikė prancūzų bendrovė „Electricite de France“ ir korėjiečių „Korea Electric Power Corp.“.
Korėjiečiai oficialiai patvirtino savo susidomėjimą, tačiau prancūzai paneigė dalyvaujantys konkurse.
Tiesa, kol kas nežinoma, kokiomis sąlygomis investuotojai norėtų dalyvauti statybose.
Naujos jėgainės projekte taip pat turėtų dalyvauti Estija, Latvija ir Lenkija.
