Ketvirtadienį į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuriame buvo nagrinėjama trijų aukštų ŪM valdininkų byla, atvykęs V. Navickas prisipažino, kad steigiant dujų terminalą dalyvavo G. Kirkilo ir B. Lubio susitikime, kurio metu milijonierius esą norėjo paspartinti terminalo steigimo procesą.
„Tiesiog buvo tokios iniciatyvos, turbūt buvo jo apsisprendimas dalyvauti projekte ir dėl to tokios iniciatyvos buvo reiškiamos – susitikime su B. Lubiu dalyvavo premjero patarėjai, bet nebuvo atstovų iš „Lietuvos dujų“, – ketvirtadienį teisme kalbėjo V. Navickas. – Premjeras laikėsi nuomonės, kad reikia steigti terminalą, vystyti projektą, bet kad turėtume teikti išskirtines dalyvavimo sąlygas „Achemai“, ar kad ją išrinktume privačiu investuotoju, – taip jis negalėjo pasakyti“.
Vis dėlto, V. Navickas pripažino, kad ruošiant studiją dėl dujų terminalo steigimo, iš premjero gavo raštišką nurodymą į projekto vystymą įtraukti privatų investuotoją. Prie šio nurodymo buvo pridėtas B. Lubio pasirašytas laiškas.
„Ministras pagal įstatymus turi vykdyti visus premjero pavedimus, man įstatymas nenumatė tokios teisės grąžinti premjerui jo pavedimų“, – V. Navickas aiškino, kodėl negrąžino G. Kirkilui atsiųsto milijonieriaus laiško.
Buvęs ministras pripažino, kad premjero nurodymas į projektą įtraukti privatų investuotoją buvo įvykdytas, tačiau esą netiesiogiai. „Tik toks rezultatas gavosi“, – aptakiai kalbėjo V. Navickas.
V. Navickas taip pat teigė, kad jau atrinkus partnerius terminalo steigimui, iš dviejų savo pavaldinių gavo informacijos, jog bendrovės „Lietuvos dujos“ vadovai yra nepatenkinti paskelbtu konkursu.
„Tai buvo signalas, kad visa informacija bus perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), todėl aš asmeniškai kreipiausi į jos vadovą Žymantą Pacevičių“, – sakė tuometinis ūkio ministras. Jis teigė STT vadovo prašęs atsiųsti savo darbuotojus patikrinti dokumentų, be to, siūlė perduoti visą medžiagą patikrinimui.
„Tačiau man pasakė, kad jie negali taip veikti ir pasiūlė elgtis pagal įstatymus“, – prisiminė V. Navickas, pažymėjęs, kad visus dokumentus nurodė atidžiai peržiūrėti savo pavaldiniams.
Po kelių dienų V. Navickas pasirašė projektą dėl privataus investuotojo įtraukimo į dujų terminalą, kurį pateikė Vyriausybei. „Po to prasidėjo visi šitie dalykai“, – sakė V. Navickas.
Dalyvauti konkurse ŪM pakvietė penkias bendroves, tačiau joms pateikė tik 5 dienų (2 iš jų buvo savaitgalio) terminą, per kurį stambios kompanijos turėjo pateikti savo pasiūlymus.
Netrukus konkurso nugalėtoju buvo paskelbta „Achema“, disponavusi visa su konkursu susijusia informacija.
Vilniaus apygardos prokuratūra teigia, kad taip buvo diskriminuojamos kitos bendrovės, o B. Lubio valdomai „Achemai“ buvo suteiktos neteisėtos privilegijos.
Dėl galimo protegavimo protegavimo prokurorai apkaltino vienu įtakingiausiu žmogumi Lietuvos energetikoje laikomą buvusį Ūkio ministerijos (ŪM) sekretorių Anicetą Ignotą, buvusį valstybės sekretorių Gediminą Miškinį ir buvusią ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovę Neringą Pažūsienę. Jie apkaltinti dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Bylos duomenimis, „Gamtinių dujų terminalas“ buvo priskirtas prie valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginių objektų, kurio įstatinis kapitalas turėjo būti ne mažiau kaip 250 mln. Lt. Jo statyboms turėjo būti skelbiamas konkursas Europos Sąjungoje, tačiau N. Pažūsienė tuomečiam ŪM sekretoriui A. Ignotui pasiūlė įmonės įstatinį kapitalą numatyti vos 100 tūkst. Lt vertės (80 tūkst. Lt - valstybės įnašas) ir organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka – apklausos būdu.
A. Ignotas pritarė šiai idėjai, ją palaikė ir valstybės sekretorius, šiuo metu ŪM kanclerio pareigas užimantis G. Miškinis.
„Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad už suteiktas privilegijas valstybės tarnautojams būtų atsilyginta“, – prokuroro teigimu, būtent dėl to ŪM tarnautojams pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o „Achemos“ darbuotojai byloje figūruoja tik kaip liudytojai. Materialinės žalos valstybei nebuvo padaryta, todėl civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
DELFI primena, kad G. Kirkilo Vyriausybė buvo sukūrusi bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“, kurios penktadalį akcijų valdė B. Lubiui priklausanti „Achema“. Ši įmonė turėjo valdyti būsimąjį suskystintų dujų terminalą.
Vėliau, Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tirti bendrovės steigimą, B. Lubys pareiškė savo akcijų dalį įmonėje sumažinantis iki 10 proc.
Tačiau galiausiai projektas žlugo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui nusprendus likviduoti šį kūrinį.
Praėjusių metų viduryje jo Vyriausybė apsisprendė vis dėlto statyti suskystintų dujų terminalą.
Tikimasi, kad jis pradės veikti 2014 m., tačiau kol kas neaiškus jo finansavimo modelis.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius yra sakęs, kad ikiteisminis tyrimas dėl ŪM tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo pradėtas dar prieš pasikeičiant valdžiai. „Jis vykdomas nepriklausomai nuo politinių vėjų“, – pabrėžė prokuratūros vadovas.
